„1986–1988 metais Estijoje vykusi antialkoholinė kampanija leido alkoholio vartojimą sumažinti nuo 10,9 iki 6,6 litro vienam suaugusiajam. Kartu sumažėjo ir savižudybių – iki kampanijos alkoholio vartojimas buvo kas antro savižudžio (47,9%) požymis, o griežtas alkoholio ribojimas leido sumažinti nuo alkoholio apsvaigusių savižudžių skaičių“, – „Facebook“ paskyroje sekmadienį parašė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, pateikdama nuorodą į 2006 m. Estijos ir Švedijos mokslininkų straipsnio santrauką.
Visą „valstiečių“ reklamuojamą straipsnį galima perskaityti tik susimokėjus. Tačiau vien viešai prieinamoje straipsnio santraukoje mokslininkai teigia nepadarę išvados, jog savižudybių sumažėjimas tiesiogiai nulemtas tik mažesnio alkoholio vartojimo.
Tačiau „valstietė“ Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė tikino, kad ryšys tarp draudimų alkoholio srityje ir savižudybių yra.
„Ne mes teigiame, o ten yra mokslinė publikacija, kuri buvo publikuota 2006 m. ir vertino tam tikras priemones antialkoholinės kampanijos kartu parodydama ryšį tarp alkoholio mažinimo priemonių ir savižudybių. Tas ryšys yra įrodytas ir kitais moksliniais tyrimais, tiesiog mes pasirinkome Estiją, kaip kaimyninę valstybę, su kuria turime daug ką bendro“, – aiškino parlamentarė.
Anot jos, Lietuvoje vykusiame pasaulio psichiatrų suvažiavime taip pat skambėjo Pasaulio psichiatrų asociacijos prezidento Dinesho Bhugros mintys, kad ryšys tarp alkoholio mažinimo priemonių ir savižudybių mažėjimo yra.
„Dar daugiau. Tame renginyje buvo konstatuota, kad Lietuvai imantis alkoholio vartojimo mažinimo yra tikėtina, kad savižudybių skaičius turėtų pradėti savaime mažėti“, – sakė A.Širinskienė.
Pasak jos, Estijos 1986–1988 m. statistika buvo pasitelkta tik dėl to, kad tai kaimyninė valstybė.
„Šioje išvadoje rašoma, kad duomenys nėra tiesiogiai susiję, bet yra stebima tendencija, Pasaulio psichiatrų asociacija mato tam tikrą koreliaciją ir kiti duomenys iš kitų valstybių tuos atvejus rodo. Tai šiuo atveju, aš manau, yra sunkiai paneigiamas šitas ryšys. Lygiai taip pat yra sunkiai paneigiamas ryšys tarp alkoholio vartojimo ir smurto artimoje aplinkoje. Yra tyrimų, kad alkoholio vartojimas restoranuose ir kavinėse padidina smurto artimoje aplinkoje rizikas“, – teigė A.Širinskienė.
Lietuvos duomenų nežino
Klausiama, kodėl rėmėsi Estijos, o ne Lietuvos to paties laikmečio statistika, A.Širinskienė tikino, kad Lietuvos mokslininkai to laikotarpio nenagrinėjo.
„Kadangi Lietuvos mokslininkai nenagrinėjo to laikotarpio, tai mes tiesiog ir neturime, ką cituoti“, – teigė A.Širinskienė.
Tačiau cituoti ką yra. Štai sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga su bendraautoriais yra 2009 publikavęs straipsnį, kuriame aptaria M.Gorbačiovo antialkoholinės politikos įtaką mirtingumui Lietuvoje. Duomenys apie savižudybių skaičių Lietuvoje yra nesunkiai prieinami Valstybinio psichikos sveikatos centro tinklalapyje. Ir jie iš tiesų rodo, kad 1986–1988 savižudybių Lietuvoje mažėjo.
Apie trūkumus nutylėjo
Tačiau antialkoholinė M.Gorbačiovo kampanija, kurios jokiu būdu negalima vadinti Estijos kampanija, nes ji apėmė visas Sovietų Sąjungos respublikas, turėjo ir neigiamų pasekmių.
„Pirmiausia, negalima užmiršti, kad tą kampaniją pradėjo M.Gorbačiovas ir vyko ji tikrai ne tik Estijoje. Apskritai lyginti valdišką sovietinių laikų kampaniją su dabartimi, švelniai tariant, nė nevertėtų. Estija, kaip sako mūsų politikos klasikė, čia tikrai ne prie ko“, – teigė istorikas doc. dr. A.Jakubčionis, kuris yra Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros darbuotojas.
Apskritai lyginti valdišką sovietinių laikų kampaniją su dabartimi, švelniai tariant, nė nevertėtų. Estija, kaip sako mūsų politikos klasikė, čia tikrai ne prie ko, – sako A.Jakubčionis.
Anot jo, taip pat negalima nutylėti ir neigiamų M.Gorbačiovo antialkoholinės kampanijos pasekmių.
„Tuomet buvo ir vynuogynai iškirsti, nors Sovietų Sąjungoje vynuogių trūko. Taip pat keliskart padaugėjo apsinuodijimų ir mirčių geriant surogatinius gėrimus. Žmonės ėmė gerti viską, kas po ranka ir kas dega“, – priminė istorikas.
Pasak A.Jakubčionio, statistikoje šios mirtys galėjo nė neatsispindėti, nes viešai buvo bandoma pateisinti bet kokius valdžios sprendimus ir skaičius pasitelkti propagandai.
M.Gorbačiovo antialkoholinė kampanija rėmėsi panašiais principais, kokius dabar siūlo „valstiečiai“. Tiesa, 1985–1989 m. priemonės buvo dar griežtesnės.
Alkoholiu buvo leidžiama prekiauti tik darbo dienomis ir tik nuo 14 val. Alkoholį buvo draudžiama vartoti traukiniuose, viešose vietose, buvo uždrausti banketai darbe, giriamos blaivios komjaunuoliškos vestuvės. Už alkoholio vartojimą grėsė didžiulės baudos ir nemalonumai darbe.
Žiniasklaidoje buvo vykdoma antialkoholinė propaganda, iš filmų buvo šalinamos scenos su alkoholinių gėrimų vartojimu.
Nepaisant visų šių priemonių, pasak A.Jakubčionio, gerti žmonės nemetė. Atvirkščiai – dažname daugiabutyje ėmė kurtis pogrindiniai alkoholio gamybos cechai ir 1989 m. teko įvesti talonus cukrui, mat šis masiškai buvo naudojamas naminio alkoholio gamybai.
Galiausiai pats M.Gorbačiovas pripažino, kad su kampanija perlenkė ir ją tyliai nutraukė.
„Neigiamos antialkoholinės kampanijos pasekmės smarkiai viršijo jos teigiamus aspektus“, – teigė jis viename iš savo interviu ir įvertino, kad kampanija rusams gerti mesti nepadėjo.
