„Mūsų sprendimas čia skiriasi. Nes nekeliama savo kandidato į merus. Turime sąrašą kandidatų į savivaldybės tarybą, kuris garantuos sėkmę. Šiandien aišku, kad Kaune turėtų patekti trys sąrašai: „Vieningo Kauno“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų ir konservatorių. Koalicija, kuri bus sudaryta po rinkimų, bus svarbi. „Vieningo Kauno“ ir mūsų nariai turėtų sudaryti daugumą taryboje.
Mes ateiname ne keisti Kauno miesto savivaldybės politikos, o integruotis į bendrą tikslą. Mūsų požiūryje kritikos tam, kas vyksta Kauno mieste, tikrai neišgirsite. Sinergija galėtų būti didesnė tarp Seimo, Vyriausybės ir Kauno savivaldybės tarybos. Koalicija geriau nei viena politinė partija daugumoje.
Be to, siekiame, kad sąrašo pradžioje būtų kuo daugiau kultūros atstovų“, – surengtoje spaudos konferencijoje teigė R.Karbauskis.
Siekiame, kad sąrašo pradžioje būtų kuo daugiau kultūros atstovų, – teigė R.Karbauskis.
Kandidato į Kauno miesto merus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) nekėlė, paskelbė, kad mero rinkimuose palaikys „Vieningo Kauno“ lyderio, dabartinio mero Visvaldo Matijošaičio kandidatūrą.
Rinkimų programoje prioritetas skiriamas darbo vietų kūrimui. Bus siekiama, kad Kauno miestas taptų švyturiu kultūros srityje.
„Šiandien turime du Seimo narius, kurie priklauso „Vieningam Kaunui“. Puikiai sutariam. Dirbant Seime, nesvarbu, ar priklauso „valstiečiams“, ar „Vieningam Kaunui“. Bendradarbiavimas galėtų prasitęsti, bet tai nepriklauso tik nuo mūsų. Mūsų ir „Vieningo Kauno“ tikslai – beveik tapatūs. Yra žmonės, kurie nori dirbti Kaunui, ir tie, kurie nenori“, – paklaustas, ar LVŽS kandidatų į Seimą rinkimų sąraše taip pat išvysime „Vieningo Kauno“ atstovų, atsakė R.Karbauskis.
Pasak jo, nors LVŽS ir „Vieningo Kauno“ tikslai iš esmės nesiskiria, dalyvaudamos dviem sąrašais šios dvi politinės jėgos gali pasiekti geresnių rezultatų ir turėti daugiau narių taryboje nei tuo atveju, jei į Kauno tarybą keltų vieną sąrašą.
Kauno meras V.Matijošaitis taip pat minimas tarp galimų kandidatų į prezidentus. R.Karbauskis sako tokio klausimo dar nesvarstęs.
„Įsivaizduoju, kad V.Matijošaitis galėtų būti puikiu Vyriausybės vadovu tam tikrose aplinkybėse“, – sakė jis.
Vėliau R.Karbauskis pridūrė, jog neprognozuotų, kad V.Matijošaitis galėtų tapti „valstiečių“ kandidatu į prezidentus.
Paskelbė 6 lyderius
R.Karbauskio penktadienį paskelbtame kandidatų į Kauno miesto savivaldybės tarybą lyderių sąraše – šešios pavardės. Šie asmenys buvo pristatyti spaudos konferencijos metu.
Pirmuoju numeriu sąraše įrašytas Stasys Žirgulis, dailininkas skulptorius, Lietuvos ir Kauno miesto politinis bei visuomeninis veikėjas. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Tris kadencijas jis buvo išrinktas Kauno miesto savivaldybės tarybos nariu. Anksčiau Kauno taryboje jis yra dirbęs kaip Liberalų sąjūdžio atstovas.
Visą savo kūrybinį gyvenimą skyrė kultūrai ir menui puoselėti. Sukūrė per 60 monumentalių interjero ir skulptūros kūrinių. Svarbiausi iš jų – Prezidento K.Griniaus paminklas Kauno prezidentūros sodelyje, P.Višinskio paminklas Šiauliuose. 1999 m. S.Žirguliui įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“. 2004 m. – Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžius už nuopelnus Lietuvai.
„Mane žavi „Vieningo Kauno“ organizmas, kaip jis tvarkėsi šią kadenciją Kaune. Aš senbuvis, prabuvau miesto taryboje tris kadencijas. Įsiliejau į jaunų žmonių siekiamybės procesą. Man rūpi kultūros dalykai. Matau daugelio partijų degradavimą. Kai stebiu Seimo posėdžius, norisi atsakyti į kai kuriuos klausimus, kurie rūpi ne tik Kaunui, bet ir visai Lietuvai. Kiekvienas privalome pakovoti už savo šalį, savo šalies idealus. Žmonės supranta, kai meluojama, tas visas intrigas. Tą purvelį. Negalima taip žaisti visą politinį žaidimą. Žaisti personalijomis. Negalima palikti atsakomybės kažkur vardan savų interesų“, – teigė S.Žirgulis.
1976 m. Kaune gimusi Vaida Pranarauskaitė – LVŽS Kauno skyriaus pirmininkė, Seimo nario Gedimino Vasiliausko padėjėja–sekretorė, UAB „Sportas LT“ vadybininkė, fondo „Švieskime vaikus“ savanorė, „Vieningo Kauno“ narė. Daugiau kaip 17 metų ji dirba vadovaujantį darbą, jos veiklos sritys – finansinių rodiklių analizė, produktų grupių pirkimo–pardavimo strategijų įgyvendinimas, bendradarbiavimas su Lietuvos ir užsienio gamintojais.
Pasak V.Pranarauskaitės, Kaune turėtų veikti Kultūros centras, mieste turėtų būti kuriami ilgalaikės vertės projektai.
Audronė Jankuvienė gimė 1960 m. Kaune. 1984-2007 m. „Kauno dienos“ korespondentė, 1999–2007 m. – vyr. redaktorės pavaduoja. „Kauno dienoje“ paskelbė apie 600 publicistinių komentarų. 2007–2010 m. ji dirbo UAB „Neolitas“ biografinių žinynų „Kas yra kas Lietuvoje“ verslo dalies redaktore, leidinių serijos „Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai“ vyriausioji redaktorė. 2011–2015 m. organizavo viešuosius Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų verslo bendruomenės ir politikų debatus. 2012 m. inicijavo pirmosios Lietuvoje verslo tarybos, iš verslo atstovų ir miesto politikų sudarytos patariamosios institucijos prie Kauno miesto savivaldybės, steigimą.
Rinkimuose į Seimą buvo LVŽS kandidatė Centro-Žaliakalno rinkimų apygardoje. Iš 12 kandidatų pateko į antrąjį turą.
„Norėčiau pabrėžti vieną sričių iš programos – naujų darbo vietų kūrimą. Valdžia nekuria tų vietų, bet gali sukurti palankias sąlygas, kad tos vietos kurtųsi“, – teigė kandidatė.
1966 m. gimusi kaunietė Jolanta Šmidtienė – menų magistrė, dailininkė–tekstilininkė, VšĮ „Tekstilininkų ir dailininkų gildijos“ galerijos direktorė, Suaugusiųjų tekstilės meno mokyklos dėstytoja, kurianti menininkė ir miesto kultūrinių projektų vadovė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė, Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos pirmininkė, Kauno „Tekstilininkų ir dailininkų gildijos“ steigėja ir vadovė, Anglijos menininkų–siuvinėtojų gildijos „Art of stitch“ narė.
„Savęs šiuo, kalėdiniu periodu, manau, net neturiu pristatinėti. Nelengvas sprendimas. Labai gerai apgalvotas. Aiškiai jaučiu pulsą, kas vyksta aplinkui. Ne politine, o kultūrine prasme. Gyvenu kultūrinėje terpėje. Į tarybą siekiu patekti ne su kokia partija. Einu savarankiškai. Siekiu tapti tarybos nare dėl to, kad Kaunas taps Europos Kultūros sostine. Turi būti savivaldybėje daugiau kultūrininkų, kurie galėtų atstovauti šiam sektoriui profesionaliai“, – kodėl apsisprendė dalyvauti rinkimuose, teigė J.Šmidtienė.
O koks yra V.Matijošaičio požiūris į kultūrą? Ar kultūrininkai jaučiasi užmiršti vadovaujant šiam merui?
„Aš nebijau pasakyti, kad karalius yra nuogas. Matydama, kaip kultūra nustumta į šoną, noriu kažką keisti. Manau, rasime sutarimą. Yra ekonominiai dalykai, su jais puikiai tvarkosi, bet yra ir kultūriniai“, – drąsiai rėžė J.Šmidtienė.
Dar vienas kandidatas – verslininkas, sportininkas Karolis Žilinskas. Lietuvos kultūrizmo federacijos prezidentas, tarptautinės kategorijos teisėjas, pelnęs geriausio teisėjo vardą 2017 m. pasaulinėse varžybose. Pripažintas sporto treneris, parengęs keletą pasaulio čempionų. Jis yra baigęs dvi aukštojo mokslo kryptis: tarptautinio verslo bei visuomenės sveikatos specialisto. Įvairių nacionalinių bei tarptautinių varžybų organizatorius, Sporto ir sveikatingumo klubo įkūrėjas bei vystytojas.
Šiam kandidatui itin aktualios temos visuomenės sveikata bei vaikų fizinis aktyvumas. Vienas iš pagrindinių siekių – sugrąžinti tikrąsias kūno kultūros pamokas mokyklose bei ikimokykliniame amžiuje, diegti teisingas sveikatinimo ir sporto žinias jaunajai kartai bei siekti, kad dauguma Lietuvos vaikų būtų sveiki.
„Retas kuris vaikas neturi sveikatos problemų. Kultūros pamokos niekam neįdomios. Itin skaudi tema. Kūno kultūros pamokos turi būti gerbiamos kaip anksčiau. Sportinės bazės Kaune atsigauna, tačiau ne visos mokyklos gali pasigirti sporto salėmis, inventoriumi. Svarbu didinti vaiko žaidimų aikštelių, poilsio zonų mieste skaičių“, – kalbėjo kandidatas.
Šeštasis lyderis iš kandidatų sąrašo – Gediminas Jankus, 1951 m. Kaune gimęs Lietuvos rašytojas, žurnalistas, politinis bei visuomenės veikėjas. Pirmojo atkurto Šaulių sąjungos žurnalo „Trimitas“ redaktorius. 1990-1994 m. – Lietuvos šaulių sąjungos valdybos pirmininkas, aktyviai dalyvavo kuriant krašto apsaugos struktūras. Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjungos narys, nuo 1992 m. – Lietuvos laisvės sąjungos narys. 1997 m. ir 2000 m. jis buvo išrinktas Kauno miesto tarybos nariu. 2000–2003 m. ėjo Kauno miesto mero pavaduotojo pareigas, 2003–2011 m. buvo savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento direktorius, nuo 2011 m. – Civilinės saugos tarnybos vedėjas.
Šiuo metu Kauno taryboje „valstiečių“ atstovų nėra.
