„Artėja toks gana svarbus valstybei metas – Seimo rinkimai. Bus renkama nauja valdžia, bus nulemtas gyvenimas mūsų šalies keturių metų periodui“, – kalbėjo R.Karbauskis.
Pabrėždamas apie valdžios nuveiktus darbus Klaipėdai, partijos lyderis teigė, jog bene svarbiausia, kas padaryta šiam miestui – išsaugotas Klaipėdos universitetas.
Kitiems sprendimams, tokiems kaip Centrinio pašto išsaugojimas, Jonų bažnyčios atstatymas, Baltijos-Šilutės plento sankryžos sutvarkymas esą nereikėjo tokio didelio ryžto.
„Šnekant apie visą Lietuvą, Klaipėda kaip vėliavnešys mūsų ekologinėje, aplinkosauginėje politikoje. Jei ne aktyvūs visuomenininkai, nežinia, ar būtų užtekę Seime noro ir ryžto priimti pataisas, kurias vadiname Klaipėdos paketu. „Grigeo Klaipėda“ įvykiai buvo akstinas. Vyko neeilinė sesija, dėkoju visuomenininkams, kurie kėlė klausimus. Šnekant apie bendrą situaciją, būnant Klaipėdoje suprantu, kad per menkai skiriame dėmesio jūrinės valstybės reikalams, tai ateities darbas. Vienas mūsų kandidatų yra jūrų kapitonas, jis galėtų tą temą plėtoti ir vesti“, – kalbėjo R.Karbauskis, valdančiuosius girdamas už įvestus vaiko pinigus, sumažintą skurdą.
Išgarsėjo per „Grigeo Klaipėda“ skandalą
Valdančiųjų kandidate Seimo rinkimuose tapo aktyvi visuomenininkė, šiuo metu Klaipėdos taryboje dirbanti Ligita Girskienė. Moteris jau apie dešimtmetį subūrusi bendruomenę aktyviai kovoja su miestiečius kamuojančiais kvapais ir tarša. L.Girskienė buvo viena aktyviausių, aplinkosaugininkams pirštu badžiusių į „Grigeo Klaipėda“.
„Pradėjus žygius, dar 2010 metais, nebuvo minčių apie politiką, tuo labiau Seimo rinkimus, bet taip susiklostė, kad sėdžiu tarp šių gražių vyrų. Esu klaipėdietė jau 22 metus, gyvenu daugiabutyje, kaip ir daugumai klaipėdiečių man artimos ir žinomos iš arti visų daugiabučių kvartaluose gyvenančių žmonių problemos“, – sakė L.Girskienė, 2018 metais į Vyriausybę vykusi su 4 000 klaipėdiečių parašų su šauksmu spręsti taršos problemas Klaipėdoje. Po apsilankymo imtos tikrinti taršios įmonės, atskleisti pažeidimai, sugriežtinti tam tikri teisės aktai.
Pagyrų klaipėdietei negailėjo dabartinis Seimo narys, dar vienai kadencijai kandidatuosiantis D. Kepenis. Jis teigė, jog Ligita yra bendruomenės ir bendruomeniškumo įsikūnijimas.
Jūrinio sektoriaus atstovai
„Neturime nė vieno specialisto jūrinių reikalų Seime, dėl to tokia komisija neegzistuoja“, – sakė R.Karbauskis, pabrėždamas, jog tokio žmogaus Seime labai stinga. Anksčiau jūrinės bendruomenės naudai daug veikė Seimo narys Vaclovas Stankevičius.
Valstiečių partijos kandidatais į Seimą tapo du jūrinio sektoriaus atstovai – tolimojo plaukiojimo kapitonas Mindaugas Bastakis ir Jūrų tyrimų instituto darbuotojas Antanas Kontautas.
„Jie jau yra dalyvavę politikoje, aš kaip startuolis. Politika turi būt ne politikuota, o įrodoma darbais. Nuo 2005 metų einu į jūrą. Darbo metu pastebėjau, kad jūrinė platforma, jūrinio sektoriaus svarba valstybėms labai naudinga. Mano tikslas atstovauti jūrinei bendruomenei, verslo atstovams. Daugelis pasaulio valstybių turi gerai išvystytą jūrų ekonomikos sritį“, – kalbėjo M.Bastakis.
A.Kontautas teigė nesantis naujokas politikas, jam teko dirbti Klaipėdos miesto taryboje. Partijos atstovas teigė, jog pagrindiniai iššūkiai yra Girulių miško išsaugojimas, taip pat dėmesys žuvininkystės sektoriui, nepamirštant ir meškeriojimo.
R.Karbauskis patikino, jog kol valdžioje bus valstiečiai, negrius nė vienas Girulių miško medis.
Vadovauja Klaipėdos rajono savivaldybei
Gargždų apygardoje kandidatu į Seimą tapo ir jaunas politikas, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Artūras Bogdanovas. Jis teigė išvydęs, kiek daug problemų turi rajonas, koks jis buvo nemylimas ir nudėvėtas. Jame stinga elementarios infrastruktūros, kelių, o pastarųjų tiesimui skiriamos lėšos yra ydingos savo tvarka.
„Klaipėdos rajonas yra bene sparčiausiai auganti savivaldybė Lietuvoje, auganti gyventojų skaičiumi, bet nesulaukiame tinkamo dėmesio. Galėtų būti lėšos skirstomos atsižvelgiant į augimą. Auga savivaldybė, auga ir įsipareigojimai žmonėms, ypač trūksta socialinės infrastruktūros, kelių, mokyklų. Pas mus jau trūksta dviejų naujų mokyklų, reikia ne vieno ir ne dviejų darželių, socialinių įstaigų. Kitose turbūt atvirkštiniai procesai“, – problemas dėstė A.Bogdanovas.
„Klaipėdos švenčių“ veidas
Kaip pats sako, itin įdomioje, Mėguvos apygardoje, kuri jungia net trijų savivaldybių, Kretingos, Palangos ir Klaipėdos rajono, teritorijas į Seimą kandidatuos „Klaipėdos švenčių“ vadovas Romandas Žiubrys. Ši viešoji įstaiga rūpinasi visais pagrindiniais uostamiestyje vykstančiais renginiais – nuo Laivų parado, Jūros šventės iki šviesų festivalio.
Kretingoje gyvenantis R.Žiubrys teigia kasdien važiuodamas į darbą kertantis savivaldybių teritorijas, tad matantis ir problemas, kurias patiria rajono žmonės.
R.Žiubrys bene daugiausiai patirties turi kultūrinės vadybos sektoriuje, yra prisidėjęs rengiant kultūros sostinės programą, formuojant Klaipėdos kultūros politiką.
„Teko dalyvaut ministerijoje vertinant kultūros sostinės paraiškas. Jose aiškiai atsiskleidžia problematika, kurią turi regionai. Kitąmet kultūros sostine taps Neringa“, – kalbėjo R.Žiubrys.
