Mokslininkė kartu su VU TSPMI politologu Romu Švedu trečiadienį institute vykusioje priešrinkiminėje diskusijoje komentavo 4 metų partijos viziją. Renginio metu LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis, vicepirmininkas Tomas Tomilinas ir sąrašo lyderis Saulius Skvernelis pristatė šešėlinę vyriausybę, akcentavo šalies visuomenę slegiančias problemas, siūlė iki šiol negirdėtas idėjas.
Dvi ministerijas – į Kauną
Įžanginį žodį taręs partijos vicepirmininkas programą įvardija kaip nuosaikią, centristinę, stiprinančią žaliąją ideologiją Lietuvoje ir socialinio konservatizmo elementus.
„Mūsų Seimo rinkimų programa pristatoma prezidento Kazio Griniaus metais, būtent jis yra mūsų ideologinis autoritetas“, – teigia T.Tomilinas.
Teisindamasis, kodėl kandidatų sąraše yra nemažai nepartinių asmenų, R.Karbauskis kritikuoja dabartinę vyriausybę, pateikia Žemės ūkio ministerijos pavyzdį, kurioje, jo teigimu, dirba tik keli žemės ūkio specialistai.
„Šiandien beveik nėra ministrų, kurie galėtų užimti pareigas pagal kompetenciją, – sako politikas. – Dar metai tokio valdymo, koks yra dabar, ir Žemės ūkio ministerijoje neliks nei vieno žemės ūkio specialisto.“
Partijos pirmininkas teigia, kad vardindamas programos punktus švaistytų laiką, todėl verčiau aptaria partijos vertybes ir principus.
„Man labai norisi, kad Seimas susigrąžintų tą poziciją, kuri yra numatyta Konstitucijoje“, – teigia R.Karbauskis ir pasisako už profesionalią Vyriausybę ir stiprų Seimą.
Prabilęs apie Seimą, R.Karbauskis užsimena ir apie Darbo kodeksą: „Darbo kodeksas, kuris dabar labai aktyviai buvo „pramušinėjamas“ ir dabar bus sprendžiamas Seime, [...] yra orientuotas į pigią darbo jėgą, į labai liberalius santykius. Tai – neteisingas kelias. Jeigu mes eisime tokiu keliu, po 50 metų mūsų tikrai bus 2 milijonai arba dar mažiau“.
Vis dėlto, R.Karbauskis užsimena ir apie konkrečias programos nuostatas – į Kauną siūlomas perkelti Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijas ir socialinę programą „Sidabrinė banga“, skirtą senjorams.
„Lietuvoje apie tai nebuvo bandoma kalbėti. Tai bus didelis iššūkis socialine prasme“, – teigia jis.
Korupcija – valstybės vėžys
Konkrečiau vardindamas Lietuvos visuomenę kamuojančias problemas, S.Skvernelis išskiria smurtą, demografinę padėtį ir emigraciją, nepalankias sąlygas kurti šeimą, globoti vaikus. Buvęs vidaus reikalų ministras akcentuoja nevyriausybinių organizacijų svarbą, prevenciją, o ne gydymą sveikatos apsaugos sistemoje, siekį stiprinti šeimos gydytojo institutą, spręsti šiukšlių rūšiavimo problemą, skatinti darnų žemės ūkio vystymąsi.
„Daug kas kalba, kad kaime pas mus gyvena per daug žmonių. Turime palikti komfortabilias sąlygas ten gyvenantiems, konkurencingą žemės ūkį, skatinti smulkų žemės ūkį, užtikrinti lygią kovą konkuruojant su perdirbėjais ir pardavėjais“, – partijos prioritetus pabrėžia S.Skvernelis.
Politikas išskiria dar daugiau Lietuvos problemų – neefektyvus viešasis sektorius, neskaidrūs viešieji pirkimai, didžiuliai šešėlinės ekonomikos mastai.
„Turime atkurti pasitikėjimą teismais ir prokuratūra, valstybės paslaugos turi būti prieinamos žmonėms, orientuojamės į „e“ paslaugų teikimą“, – partijos tikslus nusako S. Skvernelis ir priduria, – „kova su korupcija – tai valstybės vėžys.“ Anot buvusio vidaus reikalų ministro, ne valdžia atsakinga už korupcijos suvaldymą, o visa visuomenė.
Sritims, kurioms reikia skirti ypatingą dėmesį, LVŽS sąrašo lyderis priskiria gynybos ir vidaus saugumą.
„Mūsų vidaus saugumas neatsiejama mūsų gerovės dalis. Jeigu bus nesaugu, to pasitenkinimo neturėsime“, – tvirtina S.Skvernelis.
Neaišku, kaip įgyvendins programą
VU TSPMI politologė N.Putinaitė vertindama LVŽS programą bandė atsakyti į klausimus, ar jos viduje nėra prieštaravimų, ar siūlomos nuostatos pagrįstos ištekliais, bet pirmiausia mokslininkė įvardijo partijos ideologiją.
„Tai socialistinė partija su labai nacionalistine kryptimi kultūroje. Kiek tai atitinka Kazio Griniaus idėjas, tai čia kitas klausimas“, – teigia N.Putinaitė.
Jos nuomone, į akis krenta visoje programoje akcentuojamas stiprus valstybės vaidmuo.
„Yra numatoma labai daug valstybės intervencijų, kišimosi, labai daug administracinių priemonių – man labai keista, kaip jos atsiduria partijos programoje“, – stebisi politologė.
„Aš labai pasigedau žmones motyvuojančių priemonių [...]. Labai mažai to, kas skatintų pačius žmones daryti tai, kas jiems patinka“, – priduria N.Putinaitė.
Programoje docentė mato vertybinį nederėjimą, iškeltų tikslų įgyvendinimo priemones vadina atsitiktinėmis ir fragmentiškomis.
„Kalbama apie mokytojų kvalifikacijos tobulinimą, bet nekalbama apie tai, kas motyvuotų mokytojus tobulinti kvalifikaciją. To nerandu ir kitais atvejais – kai kalbama apie mokyklą, apie aukštąjį mokslą [...] ir net apie šeimą, – sako N.Putinaitė. – Visa kultūra tarsi pajungiama tautinės kultūros išsaugojimui. Labai mažai žiūrima į žmogišką potencialą.“
Dėstytoja, pabrėždama programos nenuoseklumą, cituoja programoje aptartas aukštojo mokslo sistemos pertvarkas.
„Deklaruojama, kad aukštųjų mokyklų jungti nereikia, nes tai nieko neišspręs. Kitame skyriuje apie mokslinius tyrimus kalbama, kad juos reikia integruoti“, – programos paradoksus nurodo N.Putinaitė.
S.Skvernelis: aš nieko nekopijavau
Komentuodama ekonominę rinkimės programos dalį, politologė suabejoja jos autentiškumu. N.Putinaitė teigia, kad kai kurios pastraipos nukopijuotos – dalis nuostatų nukopijuota pažodžiui – nuo „Investuok Lietuvoje“ leidinio „Investiciniai projektai ir būtini pokyčiai“.
„Studento darbo atžvilgiu tai būtų plagiatas, bet partijos programoje taip gali būti. Aš manau, galbūt ir gerai, kad partijos iš strateginių dokumentų paima nuostatas, bet jeigu yra taip, ar partija ką nors siūlo, ką nors papildomo“, – svarsto dėstytoja.
Kandidatas į Seimą S.Skvernelis to nepaneigia ir pripažįsta, kad išnašas buvo galima padaryti.
„Aš tikrai nemanau, kad yra „kopy-peist“ padaryta, [...], bet tiesiog tos frazės, problemos, jos kartojasi, ir galbūt, šito aš negaliu pasakyti, nei aš, nei kolegos, nieko „nekopypeistinau“, bet natūralu, kad taip gali būti. Jeigu tai prieinama iš viešųjų strategijų, tai atleiskite, tai nėra vienos agentūros nuosavybė. Tai yra strategijos parengtos valstybei ir jas galima naudoti... Na, galbūt išnašose būtina buvo pacituoti. Jeigu tokią klaidą daro, mes tikrai tą išnašą padarysime“, – teisinasi S.Skvernelis.
„Investuok Lietuvoje“ šiai politinei jėgai neturi jokių pretenzijų. Dalius Morkvėnas, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ rinkodaros ir komunikacijos vadovas:
„Užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ stebi investicinę aplinką bei rengia rekomendacijas, kaip gerinti šalies investicinį klimatą ir didinti konkurencingumą kovoje dėl tiesioginių užsienio investicijų. Agentūros interneto svetainėje skelbiama medžiaga yra vieša ir ja savo nuožiūra gali naudotis tiek politinės partijos, tiek asociacijos, tiek verslo įmonės bei kitos suinteresuotos šalys“.
Kaipgi uždirbsite pinigus?
Reaguodamas į N.Putinaitės komentarus, S.Skvernelis sutinka su teiginiais apie stiprų valstybės vaidmenį, bet prieštarauja išreikštai nuomonei apie partijos ideologiją.
„Būtų keista, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjunga atstovautų liberaliąją ideologiją. Valstybės įsikišimas yra ir taip suprantamas dalykas [...]. Nenoriu sutikti su socialistinės valstybės samprata“, – teigia partijos sąrašo lyderis.
Kitas prelegentas politologas R.Švedas giria partijos rinkiminę programą už gražią struktūrą, pavadinimus ir turinį, tačiau nerimauja dėl joje iškeltos teisės viršenybės idėjos ir stipraus valstybės vaidmens.
„Ar tai reiškia, kad homoseksualai, ginantys savo interesus, vykdys neteisėtą politiką?“ – į programoje įvardintus teiginius reaguoja politologas, kuris, kaip ir V.Putinaitė, partijos planuose pasigenda įgyvendinimo priemonių.
VU TSPMI dėstytojas papunkčiui ir pažodžiui cituoja rinkiminės programos dalis: „Žadama iškelti dvi ministerijas, sustiprinti kompetencijas... Bet kaip sustiprinti? Kokios algos dabar yra ministerijose? Aš pasigendu stipresnių, radikalesnių pasiūlymų valstybės tarnybos stiprinimui“.
Anot R.Švedo, programoje dažnai nurodomi faktai ir pasekmės, bet ne priežastys, kurioms ir reikėtų ieškoti priešnuodžio.
„Visur programoje dominuoja skirstymas. Programoje nėra parašyta, o kaipgi mes uždirbsime pinigėlius. Aš sveikinu, kad yra darna, ekologija, bet ekonomikoje dėsniai labai paprasti – natūrali atranka ir žiauri konkurencija. Programoje nėra palyginimo su estais ar latviais. Taip pat pasigendu dėmesio smulkiajam ir vidutiniam verslui“, – sako R.Švedas.
„Problemos matomos, bet mano vertinimu, jos yra fragmentinės, priežastys neišgryninamos, tikslai daugumoje atvejų nepagrįsti ištekliais, pati strategija labiau lokalaus nei tarptautinio pobūdžio, netgi regionine prasme. Trūksta verslumo ir konkurencingumo dvasios, nepaisant to, kad žodžiai inovacijos, kompetencijos ir kvalifikacijos yra labai dažnai minimi. Pamirštas smulkus ir vidutinis verslas, pajamas ketinama didinti labiau reguliacinėmis nei ekonominėmis priemonėmis. Valstybės tarnybos ydos vis tik nesprendžiamos – tos reformos, kurios siūlomos, jos labiau formalios, bet nežiūrima į vidų“, – apie programos ydas kalba R.Švedas.
„Įvertinant, kad sąjunga pretenduoja į ekspertinę vyriausybę, nesakyčiau, kad ta dvasia būdinga programai“, – apibendrina politologas.
S.Skvernelis reaguodamas į R.Švedo nerimą dėl partijos iškelto teisės viršenybės principo, sako, kad nerimas turėtų kilti tik tiems, kurie neįsivaizduoja, kas yra morali ir teisėta politika.
„Teisės viršenybė, jeigu mes kalbame apie teisinę valstybę, yra neišvengiama. Išties, kai neturime teisės viešpatavimo, turime „auksines šakutes“ ir „sidabrinius batus“, – pabrėžia buvęs vidaus reikalų ministras.
Kandidatai į Vyriausybę
LVŽS paskelbė ir savo kandidatus į Vyriausybę. Šios politinės jėgos kandidatas į premjerus – S.Skvernelis.
BNS praneša, kad šiuo metu reitinguose antrąją vietą užimanti partija paskelbė daugumą šešėlinių ministrų. Dalį pavardžių jie tikina slepiantys gerbdami kandidatų privatumą, o vis dar neišrinktas esą tik kandidatas į socialinės apsaugos ir darbo ministrus.
Spaudos konferencijoje trečiadienį LVŽS sąrašo į Seimą lyderis S.Skvernelis sakė labiausiai besidžiaugiantis kandidatu į užsienio reikalų ministrus signataru, buvusiu užsienio reikalų ministru ir Lietuvos ambasadorius Latvijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje Petru Vaitiekūnu. Šį kandidatą jis apibūdino kaip „žmogų legendą“.
Kandidatas į energetikos ministrus – buvęs Vertybinių popierių komisijos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos vadovas Virgilijus Poderys, į ūkio ministrus – agentūros „Investuok Lietuvoje” generalinis direktorius Mantas Katinas, į finansų ministrus – ekonomistas Stasys Jakeliūnas, į aplinkos ministrus – Lietuvos Aplinkosaugos organizacijų koalicijos pirmininkas Kęstutis Navickas, į kultūros ministrus – Lietuvos kino centro (LKC) Filmų sklaidos, informacijos ir paveldo skyriaus vedėja Lijana Ruokytė-Jonsson, į sveikatos apsaugos ministrus – psichiatras Aurelijus Veryga, į švietimo ir mokslo ministrus – Lietuvos edukologijos universiteto studijų prorektorė Vilija Salienė, į žemės ūkio ministrus – buvęs Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas.
Kiti kandidatai esą irgi pasirinkti, bet dar nenori būti paskelbti.
Pagal visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ rugpjūčio 23–30 dienomis atliktą Lietuvos gyventojų apklausą, LVŽS palaiko daugiau nei 12 procentų rinkėjų. Partija vejasi daugiausiai pasitikėjimo balsų surinkusią Lietuvos socialdemokratų partiją.
Šiuo metu LVŽS Seime atstovauja Mišrios Seimo narių grupės frakcijos seniūnė Rima Baškienė.
Lietuvoje Seimo rinkimai vyks spalio 9-ąją.
