Jis teigė, kad artėjant NATO viršūnių susitikimui norima parodyti, jog Lietuvoje yra sutarimas dėl gynybos ir nacionalinio saugumo.
„Mes visada palaikome visus įstatymus ir veiksmus, kurie stiprina Lietuvos saugumą. Pritariame pateiktam susitarimo dėl gynybos turiniui, jame atsispindi visos mūsų siūlytos pastabos. LVŽS palaiko susitarimo kryptis, pritaria Lietuvos kariuomenės stiprinimui, tarptautinių saugumo ir gynybos garantijų stiprinimui bei valstybės pasirengimui ginkluotai gynybai ir atsakui į hibridines atakas“, – sakė R. Karbauskis.
Jis pasirašė ne greta kitų partijų pirmininkų, o ant atskiro lapo, nes taip padaryti jį įpareigojo LVŽS taryba.
Tokiu veiksmu „valstiečiai“ nori pabrėžti, kad „valdančiųjų politika valstybės vidaus klausimais yra destrukcinė ir daro žalą valstybės atsparumui išorinėms grėsmėms“.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas ketvirtadienį žurnalistams sakė sveikinantis tokį LVŽS žingsnį.
„Su šios partijos atstovais komitete sutariame visais strateginiais klausimais. Net ir nesant parašui, jautėme paramą strateginiais klausimais. Gerai, kad parašas atsirado, sveikinu dėl apsisprendimo“, – teigė jis.
Susitarimą dėl gynybos ir šalies saugumo praėjusių metų liepą pasirašė aštuonių parlamentinių partijų atstovai.
Pagal jį įsipareigota krašto apsaugai skirti ne mažesnį kaip 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) dydžio finansavimą ir didinti jį pagal krašto apsaugos sistemos poreikius, didinti šauktinių skaičių, spartinti rezervo formavimą, pasiekti, kad aktyvus rezervas 2030 metais sudarytų iki 50 tūkst. karių, stiprinti Šaulių sąjungą, rengti piliečius rezistencijai, kaip atskirą Lietuvos kariuomenės pajėgų rūšį sukurti kibernetines pajėgas ir panašiai.
Naujasis susitarimas galios iki 2030 metų.
Tuomet LVŽS atsisakė pasirašyti dokumentą, nes valdantieji, anot jų, neatsisakė planų svarstyti visuomenę skaldančių projektų dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimo, narkotikų dekriminalizavimo, Stambulo konvencijos ratifikavimo.
Tačiau pernai spalį šios partijos taryba, matydama valdančiųjų ginčus dėl vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje, nutarė prisidėti prie partijų susitarimo dėl gynybos.
Pasak L.Kasčiūno, suėjus metams nuo susitarimo galiojimo NSGK planuoja surengti aptarimą, kaip jis įgyvendinamas.
„Daugeliu dalykų tikrai esame pajudėję į priekį: Šaulių sąjungos stiprinimas, transformacija, pilietinis visuomenės rengimas, Nacionalinis krizių valdymo centras jau įsteigtas, kariuomenės kovinės galios stiprinimas, sąjungininkų buvimo čia stiprinimas, fortifikacijos planai jau parengti, organizuotas karinis rezervas, kiti dalykai“, – teigė komiteto pirmininkas.
Kadangi susitarime nekalbama apie Lietuvos siekį kurti diviziją, L.Kasčiūnas sakė siūlysiąs tuo papildyti dokumentą.
