S.Skvernelis antradienį aiškino, kad jeigu po liepos 12-osios, kai bus inauguruotas naujai išrinktas prezidentas, jis ir toliau eis pareigas, ministrų kabinetą norėtų iš esmės pakeisti.
Nori išlikti valdančiaisiais
Tai, kad „valstiečiai“ į koaliciją kviečia dar dvi frakcijas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriui Laurui Bieliniui sako viena.
„Jie tokiu būdu nori sutvirtinti šiek tiek pašlijusią tvarką ir aritmetiškai padidinti savo valdančiosios daugumos galimybes. Tokiu būdu jie išliks valdantieji, ir natūraliai mes iki rinkimų nematysime kitokių politinių jėgų, kurios, sakykime, iš dešinės galėtų suburti valdančiąją daugumą“, – komentavo politologas.
Tai, kad bandoma sustiprinti valdančiąją koaliciją, pasak L.Bielinio, reiškia, kad „valstiečiai“ neketina atsisakyti valdžios.
S.Skvernelio atsargumas
Seimo LLRA-KŠS frakcija palaiko daug valdančiųjų siūlymų, o parlamento „tvarkiečiai“ su valdančiosiomis frakcijomis yra pasirašę bendro darbo susitarimą.
Klausiamas, kodėl „valstiečiai“ nori, kad šios politinės jėgos taptų koalicijos dalimi, L.Bielinis pabrėžė, kad formaliai valdančioji koalicija nėra didelė, „praktiškai ant ribos“.
Ją sudaro 61 parlamentaras. Seimo LLRA-KŠS bei „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijose dirba atitinkamai 8 ir 7 parlamentarai.
„Įtraukiant naujas frakcijas į koaliciją, Vyriausybės formavimo problema iš karto tampa ne, sakykime, S.Skvernelio, o naujos koalicijos sutarčių, susitarimo ir savotiška kvotų išdalijimo problema. Taigi S.Skvernelis tarsi patraukiamas į antrą planą.
Šiuo atveju S.Skvernelis, kalbėdamas, kad dar nežino, ar jis bus premjeru, iš tikrųjų iš anksto nužymi tą galimą atsitraukimą, nes įtraukus „tvarkiečius“ ir LLRA-KŠA, reikės duoti jiems tam tikras kvotas ministrų kėdžių. Natūralu, kad dėl premjero reikės kalbėti ne tik „valstiečiams“ ir socialdarbiečiams, bet ir su „tvarkiečiais“ ir su LLRA-KŠS. Reiškia, reikės iš naujo persvarstyti ir aptarti ne tik ministrų kabinetą, bet ir paties ministro pirmininko kandidatūrą. S.Skvernelis tokiu būdu atsargus“, – pabrėžė L.Bielinis.
Šiuo atveju S.Skvernelis, kalbėdamas, kad dar nežino, ar jis bus premjeru, iš tikrųjų iš anksto nužymi tą galimą atsitraukimą.
Klausiamas, kiek realu, kad S.Skvernelis liks premjero poste, o kiek realu – kad ne, politologas sakė, jog sunku pasakyti.
„Iš tikrųjų viskas priklauso nuo to, kaip ir ar realiai egzistuoja tos įtampos tarp S.Skvernelio ir R.Karbauskio, kiek čia yra kalbėjimo, kiek čia yra realių įtampų. Jeigu įtampos iš tikrųjų egzistuoja, S.Skverneliui bus labai sudėtinga įtikinti valdančiuosius, ypač „valstiečius“, jį palaikyti ir palikti premjeru. Vis dėlto R.Karbauskio žodis valstiečių-žaliųjų frakcijoje, ko gero, yra lemiamas“, – pažymėjo L.Bielinis.
Gąsdina nestabilumas
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos dėstytojos Jūratės Novagrockienės nuomone, tai, kad valdantieji nori plėsti koaliciją, lemia kelios priežastys.
Pirma, šalyje vykę treji rinkimai – savivaldybių tarybų, prezidento ir Europos Parlamento (EP) – aiškiai parodė, kad valdantieji yra praradę daug rinkėjų pasitikėjimo.
EP rinkimuose pagal surinktų balsų skaičių LVŽS liko trečioje vietoje. Savivaldos rinkimuose tarp partijų pagal balsų skaičių „valstiečiai“ taip pat užėmė trečiąją vietą.
Politologės nuomone, „valstiečiai“ jaučia tam tikrą baimę, kad tiesiog neišsilaikys valdžioje, kad jiems bus sunku priimti vienokius ar kitokius sprendimus.
„Manau, juos gąsdina nestabilumas, kuris jų laukia paskutiniu valdymo laikotarpiu. Tai juos skatina tiesiog galbūt įforminti ryšius su „Tvarka ir teisingumu“ bei LLRA-KŠS, galbūt pasirašyti bendradarbiavimo ar koalicinę sutartį. Aišku, tada jie turėtų aukoti ministrus, bet jiems tai galbūt netgi išeitis, nes problema yra tokia, kad „valstiečiai“ labai sunkiai suranda naujus ministrus. Pasižiūrėkite, kai aplinkos ministrą atleido, buvo iš tikrųjų be galo sunku surasti, kas gi jį pakeis“, – pastebėjo J.Novagrockienė.
Manau, juos gąsdina tas nestabilumas, kuris jų laukia paskutiniu valdymo laikotarpiu. Tas juos skatina tiesiog galbūt įforminti ryšius su „Tvarka ir teisingumu“ bei LLRA-KŠS.
Anot jos, „Tvarkai ir teisingumui“ bei LLRA-KŠS apsimokėtų jungtis į koaliciją, turėti ministrų. Politologė sako, kad LLRA-KŠS turi stabilų skaičių rinkėjų, balsuojančių tik už šią politinę jėgą.
Tad prisijungimas prie valdančiųjų artėjant Seimo rinkimams nepadarytų neigiamos įtakos. Tuo metu partijai būtų naudinga turėti savo atstovą Vyriausybėje, nes taip jos matomumas būtų didesnis, be to, galbūt ministrui sektųsi neblogai, būtų galimybė siūlyti įgyvendinti savo programines nuostatas.
„Tvarka ir teisingumas“, tiesą sakant, jau nebeturi ką prarasti. Tai jai, ko gero, irgi labiau tiktų imti kokį ministro portfelį, vėlgi ką nors siūlyti ir kartu bandyti tvirtinti savo pozicijas. Pasižiūrėjus į EP rinkimų rezultatą, jis yra tikrai prastas, jie negavo nė vieno mandato“, – pabrėžė J.Novagrockienė.
Pamaina atsirastų gana lengvai
J.Novagrockienė nesiryžo prognozuoti, ar S.Skvernelis liks premjeru po liepos 12 dienos. Tačiau ji mano, kad kas jau kas, o kitas premjeras atsirastų gana lengvai.
„Būtų sunkiau surasti ministrus, bet tikrai atsirastų, kas pakeistų ministrą pirmininką. S.Skvernelis turėtų pamatuoti arba apsvarstyti šitą galimybę. Todėl, kad jis jau lyg ir pasiekė aukščiausią politinį lygį, kai kandidatavo į prezidentus, ir šis kandidatavimas jam iš tikrųjų nepavyko. Klausimas, ar jis kada bepakils į tą aukštesnį lygį.
Ministro pirmininko postas būtų pats tas, įsitvirtinimo arba likimo aukštesnėje politikoje galimybė būtų didesnė nei ta, kad jis kažkur pasitrauktų ir labai rizikingai bandytų, nežinau, ar tiesiog kurti kažką, ar nekurti, ar tiesiog pabandyti pabūti eiliniu Seimo nariu“, – kalbėjo politologė.
Pasak J.Novagrockienės, akivaizdu, kad S.Skvernelis patenkintas ne visais savo ministrais. Ji sakė, kad, kiek buvo girdėti, premjeras yra gana diktatoriškas, o bandymų nepaklūsti jam buvo. Tad natūralu, kad, jam nusprendus likti premjero poste, Vyriausybėje galimos tam tikros revizijos.
