G.Kirkilas Finansų ir Aplinkos ministerijų mokestinius pakeitimus „Žinių radijui“ komentavo trečiadienį. Jis nurodė, kad siūlymai – padriki, „ištraukti iš rankovės“ ir pateikti „politiškai nekorektiškai“ – esą prieš juos registruojant nebuvo diskutuota su Biudžeto ir finansų komiteto nariais ar kitais parlamentarais.
„Reikia padiskutuot, visuomenė čia irgi turi dalyvauti. Tikrai, bent jau mūsų frakcija, mes nesutiksim su dauguma mokesčių – aš manau, kad net ir Seimas [nesutiks], kad jie būtų štai taip įvesti“, – teigė G.Kirkilas.
Laukia aštri diskusija Seime
Nematant valstybės ir savivaldybių biudžeto projekto, anot jo, apskritai sudėtinga kalbėti apie mokesčius.
„Šiandien tas mokestis... O kur jis eis, jo surinktos lėšos? Kam jis bus panaudotas? Čia labai didelis klausimas“, – svarstė jis.
G.Kirkilas tikino, kad prieš įvedant naujus mokesčius diskusijoms turėtų būti palikta pusė metų.
„Kompanijos turi pasiruošti, žmonės turi pasiruošti, verslas“, – kalbėjo jis ir nurodė, kad „socialdarbiečiai“ vienam iš Vyriausybės siūlymų tikrai nepritars.
„Mes vakar aiškiai pasakėme, kad smulkaus verslo apmokestinimo nepalaikysim. Mūsų koalicijos partneriai „lenkai“ pasakė, kad nepalaikys taršos mokesčio.
Aš manau, kad diskusija bus labai aštri šitam Seime“, – spėjo jis.
Ieškos sąlyčio taškų
LLRA-KŠS atstovas V.Tomaševskis prieštarą automobilių taršos mokesčiui išreiškė pirmadienį spaudos konferencijos metu. Jo manymu, šis siūlymas nėra pakankamai paruoštas ir labiausiai paveiks nepasiturinčius šalies gyventojus, kurie važinėja nenaujais automobiliais.
„Jei reikia panašų mokestį įvesti, jis artimiausius 10–15 metų būtų simbolinis, kad žmonės suprastų problemą, ieškotų mažiau taršių transporto priemonių“, – siūlė politikas, pridurdamas, kad mokestį turėtų mokėti tie, kurie parduoda, o ne perka.
LLRA-KŠS frakcijos Seime seniūnė Vanda Kravčionok 15min teigė nenorinti skubėti komentuoti kitų Vyriausybės iniciatyvų.
„Palauksime, kol ateis į Seimą, o tada tikrai komentuosim“, – pažadėjo ji ir reiškė viltį, kad su Vyriausybe bus „surasta sąlyčio taškų“.
„Lietuvos gerovei“ seniūnas Vytautas Kamblevičius 15min teigė, kad frakcija mokestinių siūlymų kol kas nesvarstė ir bendros pozicijos neturi, bet paragino šiuo klausimu kreiptis į frakcijos narį, Biudžeto ir finansų komiteto narį A.Butkevičių.
A.Butkevičius nepalaikytų taršos mokesčio
Pastarasis pareiškė norą koreguoti siūlymą, susijusį su nekilnojamojo turto (NT), verto daugiau nei 100 tūkst. eurų, apmokestinimu. Esą turtas turėtų būti „vertinamas pagal realią rinkos vertę“.
„Norėsiu šitam įstatymo projektui pateikti pataisą, kad pereitumėm prie realios turto rinkoje vertės. Labai keista, kai Vilniaus mieste deklaruojama, kad individualus gyvenamas namas įvertintas 130 ar 140 tūkst. eurų“, – dėstė politikas.
Buvęs premjeras gana palankiai atsiliepė apie norą didinti akcizų tarifus benzinui ir gazoliams, tačiau sukritikavo automobilių taršos mokestį.
„Praeitoje kadencijoje buvome pasakę, kad akcizų tarifus didinsim kiekvienais metais po truputį su sąlyga, kad jokių kitų mokesčių transporto priemonėms fiziniams asmenims neįvedinėsim. Tikslas buvo toks – kuo daugiau kilometrų važiuoji, tuo daugiau perki degalų, ir tuo daugiau sumoki akcizo mokesčio.
Manau, apie jį reikėtų diskutuoti kokius metus laiko.
[Su aplinkos taršos mokesčiu] aš būčiau labai atsargus. Manau, apie jį reikėtų diskutuoti kokius metus laiko. Tokio modelio, kad būtų pritaikytas Europoje, aš niekur nežinau. Jeigu mes kalbam apie taršą, dedamųjų turi būti daugiau – automobilio amžius, variklio galia. Dabar šito įstatymo projekto aš nepalaikyčiau“, – tvirtino A.Butkevičius.
Pusės metų nelauks
Pagal Mokesčių administravimo įstatymą, Seimas turi užtikrinti, kad įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos.
Savo ruožtu Vyriausybė siūlo, kad dauguma mokestinių pakeitimų įsigaliotų nuo 2020-ųjų sausio. Ar tai teisinga?
„Pagal galiojančius įstatymus, tas daryti leidžiama. Bet jūs teisingai pasakėte, kad tai yra labai jautrūs įstatymo projektai, kurie liečia visuomenę. Reikėtų išgyvendinti tą praktiką, ir ypač mokestinius įstatymų projektus [...], bent nors metus laiko galima svarstyti“, – teigė A.Butkevičius.
Panašaus klausimo paklaustas premjeras Saulius Skvernelis nurodė, kad bent apie taršos ir NT mokesčius kalbėta prieš metus.
„Čia tikrai jokios naujienos nėra“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio komentavo jis.
Tikisi ir valdančiųjų, ir opozicijos palaikymo
Premjeras reiškė viltį, kad valdančioji koalicija dėl biudžeto projekto turės bendrą poziciją, o galiausiai, kai reikės balsuoti dėl jo priėmimo, projektą palaikys ir valdantieji, ir bent keli opozicijos nariai.
„Visuomet būdavo, kad Vyriausybės teikiamas projektas Seime sulaukdavo papildymų, siūlymų, korekcijų. Tikėtina, kad ir taip bus, bet [...] Vyriausybė bent jau į Seimą atneš įstatymo projektą, kuris atitiks mūsų teisės reikalavimus, bus subalansuotas, socialiai atsakingas ir fiskališkai drausmingas. O po to – žiūrėsime.
Tikiuosi, bus ir valdančiosios daugumos bendras sutarimas, ir kaip visada, yra ir opozicijos narių, kurie valstybės biudžetą palaiko. Tikiuosi, kad ir šiemet taip bus“, – komentavo S.Skvernelis.
Valstybės ir savivaldybių biudžeto projektas, atliepiantis mokestinius pakeitimus, Ministrų kabinetą pasieks kitą savaitę, trečiadienį. Vėliau įstatymų projektai keliaus į Seimą.
Siūlo labiau apmokestinti NT
Finansų ministerija siūlo didinti akcizų tarifus etilo alkoholiui, benzinui, gazoliams, žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams ir kaitinamojo tabako produktams.
Jei Seimas tam pritars, 0,5 litro stipraus gėrimo vidutiniškai pabrangs apie 0,45 euro, 1 litro benzino kaina padidės apie 0,04 euro, 1 litro gazolių ir žemės ūkio veikloje naudojamų gazolių – apie 0,03 euro, o 20 vienetų pakelis kaitinamojo tabako produktų – apie 0,33 euro.
Ministerija taip pat siūlo keisti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą – turintiems 100–300 tūkst. eurų vertės būstą tektų mokėti 0,5 proc. tarifo mokestį: 150 tūkst. eurų vertės būstas per metus atsieitų 250 eurų, 200 tūkst. eurų – 500 eurų.
Virš 300 tūkst. eurų būsto vertės dalis būtų apmokestinama taip, kaip ir iki šiol.
Lėtintų NPD augimą
Finansų ministerija išreiškė palaikymą Seimo „valstiečių“ siūlymui didžiausias pajamas gaunantiems gyventojams vietoje 27 proc. taikyti 32 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą, o neapmokestinamąjį pajamų dydį 2020–2021 metais didinti po 50 eurų kasmet, o ne po 100 eurų. Dėl to susitarė ir valdančioji koalicija.
Aplinkos ministerija, siekdama išvengti sankcijų ir atsižvelgdama į Europos Tarybos rekomendacijas, siūlo įvesti transporto priemonių taršos mokestį. Taršiomis būtų laikomos tos priemonės, kurios turi dyzelinu varomą variklį, kurio CO2 išmetimai viršija 115 g/km, ir tos, kurios turi benzinu ir (ar) dujomis varomą variklį, kurio CO2 išmetimai viršija 130 g/km.
Mokestį tektų mokėti taršių automobilių pirkėjams. Tie, kurie turi tokį automobilį dabar, nuo mokesčio būtų atleisti.
Finansų ministerija kiek anksčiau, praėjusią savaitę, registravo nutarimo projektą, kuriuo siūlo nebeleisti su verslo liudijimais darbuotis smulkaus ir vidutinio verslo atstovams – auklėms, statybininkams, remontininkams. Jie turėtų dirbti individualios veiklos pagrindu, tačiau tai atsieis brangiau. Šiam nutarimo projektui patvirtinti užteks Vyriausybės pritarimo.