Tai numatančias Visuomenės informavimo įstatymo pataisas Seimo sekretoriate registravo „valstiečiai“ Dovilė Šakalienė, Zenonas Streikus ir Robertas Šarknickas.
Parlamentarai siūlo numatyti imperatyvią nuostatą, kad informavimo priemonės turinyje „turi būti išlaikytos proporcijos tarp teigiamos (pozityvios) ir neigiamos informacijos“. Pataisomis numatoma, kad pozityvi informacija turi sudaryti ne mažiau kaip 50 procentų viso turinio, o pozityvios žinios būtų pateikiamos „informacinės programos pradžioje ar pirmuosiuose leidinio puslapiuose“.
Pataisomis numatoma, kad pozityvi informacija turi sudaryti ne mažiau kaip 50 procentų viso turinio, o pozityvios žinios būtų pateikiamos „informacinės programos pradžioje ar pirmuosiuose leidinio puslapiuose“.
Projekto rengėjai pabrėžia, kad žiniasklaida yra vienas svarbiausių informacijos šaltinių apie valdžios institucijų darbą bei jo vertinimą, laikoma „demokratijos garantu“, užtikrinančiu visuomenės informavimą apie jai svarbius įvykius, formuojančiu visuomenės nuomonę bei kontroliuojančiu valdžios institucijos veiksmus.
Teigiama, kad korupcijos skandalai, valdžios pareigūnų piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, viešųjų ir privačiųjų interesų supainiojimas bei kitos problemos nušviečiant politinio gyvenimo aktualijas itin dažnai atsiduria žiniasklaidos akiratyje, o tai skatina visuomenės nusivylimą.
„Neigiamos informacijos vyravimas politinės komunikacijos kanaluose skatina visuomenės nusivylimą valdžios institucijomis ir nusišalinimą nuo politinio gyvenimo, taip pat nepasitikėjimą žiniasklaidos priemonėmis ir jose pateikiama informacija“, – iniciatyvą aiškina parlamentarai.
Pasak jų, nepasitikėjimas valstybinėmis institucijomis bei žiniasklaida „dažnai išauga dėl nestabilios ekonominės situacijos valstybėje, dėl per didelio dėmesio neigiamai informacijai“.
„Tačiau akivaizdu, jog labai trūksta kokybiškos informacijos, kuri leistų žmonėms įgyti daugiau žinių ir informacijos apie politikoje vykstančius procesus, pvz., susipažinti su rinkimuose dalyvaujančiais politikais, suprasti valdžios svarstomus visuomenei aktualius klausimus ir priimamus sprendimus“, – argumentus išsako politikai.
Vienas projekto iniciatorių R.Šarknickas sako, kad pagrindinė projekto sumanytoja buvo D.Šakalienė, o projektas sulaukė diskusijų ir tarp pačių rengėjų. Jis patikino, kad dar penktadienį iniciatyva bus taisoma aiškiau nurodant, kas yra neigiama informacija.
„Jei projektas įnešė tam tikro nerimo dėl kažkokių apribojimų, tai apie tai kalbos net nėra ir negali būti – žiniasklaida turi būti laisva, kažkokių rėmų nustatinėti negalima. Kalbame apie psichologinius dalykus: apie nužudytus, apie žudymus, kad ta negatyvi informacija, kuri ištisai plaukia, veikia neigiamai vaikus, jaunimą, nes tas amžius yra labiausiai pažeidžiamas“, – aiškino parlamentaras.
Jis sako pats asmeniškai siūlysiantis susiaurinti „neigiamos informacijos“ apibrėžimą iki smurtinių nusikaltimų, savižudybių aprašymo. Kartu jis pabrėžia, kad panašius apribojimus taiko ir kitos Europos valstybės, iš jų paminėjo Daniją.
„Bet mes būtinai tvarkysime tą dalyką, negalime to leisti. Išsiaiškinsime, sudėliosime tuos dalykus, kad nebūtų nei vienai, nei kitai pusei blogai, nes informacija turi būti aiški, informatyvi“, – aiškino R.Šarknickas.
Šiuo metu Visuomenės informavimo įstatymas nenumato prievolės dėl teigiamos informacijos skelbimo, bet nustato pagrindinius principus žiniasklaidai skelbiant informaciją gerbti žmogaus privatumą, saugoti nepilnamečius nuo neigiamos, ypač smurtinio, pornografinio pobūdžio, žalingus įpročius skatinančios informacijos, įpareigoja neminėti asmens duomenų skelbiant apie savižudybes. Žiniasklaidai taikomas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksas numato draudimą skelbti su savižudybe ar bandymu nusižudyti susijusią vaizdinę medžiagą, nenurodyti savižudybės ar mėginimo nusižudyti būdo antraštėse bei anonsuose ir vengti savižudybių skatinimo visuomenėje.
