Iš 23 posėdyje dalyvavusių rajono politikų už jo atleidimą balsavo devyni, prieš – 13, vienas tarybos narys susilaikė.
Opozicija siūlė atleisti merą dėl kelių pagrindinių motyvų – dėl pranešimų apie tai, jog meras vairavo galimai būdamas neblaivus ir dėl žiniasklaidoje skelbtos informacijos apie atgaline data gautos netekto darbingumo pensijos.
Žiniasklaida skelbė apie mero vairavimą išgėrus – lapkritį policininkai, sustabdę A.Kopūsto automobilį ir patikrinę jo blaivumą, nustatė 0,8 proc. promilės alkoholio, tačiau ligoninėje esą nustatyta, kad meras buvo blaivus. Ukmergės teismas šios bylos žada imtis vasarį.
Trečiadienio savivaldybės tarybos posėdyje paklaustas, ar iš tiesų vairavo neblaivus, A.Kopūstas pareiškė negalvojantis, kad padarė tokį administracinį teisės pažeidimą.
Opozicija taip pat reikalavo pasiaiškinimo dėl to, jog A.Kopūstas, dirbęs turėdamas 40 proc. darbingumą, atgaline data gavo netekto darbingumo pensiją už daugiau nei ketverius metus.
„Netaikiau niekad sau dvigubų standartų, nepiktnaudžiavau užimamomis pareigomis. (...) Esu kaltas tik tiek, kad parašiau “Sodrai„ prašymą grąžinti man priklausančią išmoką. Jokio įsakymo, jokio potvarkio sau nepasirašiau“, – tikino valstietis liaudininkas.
Opozicijai užkliuvo, kad A.Kopūstas neinformavo jį išrinkusios tarybos apie savo sveikatos būklę. Esą dėl dalies netekto darbingumo jam galėjusi būti nustatyta nepilna darbo diena.
„Invalidumas nustatytas labai seniai – tiesiog neiškilo tie klausimai... Su tuo gydymu, kuris yra, aš jaučiuosi normaliai“, – sakė valstietis liaudininkas.
Mero atleidimo klausimą pristatęs socialdemokratas Arūnas Dudėnas posėdyje taip pat vardijo mero darbo trūkumus – esą A.Kopūstas tarybos narių nesutelkia bendram darbui, stringa rajonui svarbūs sprendimai dėl ligoninės, stadiono statybų. A.Kopūstas savo ruožtu tikino, kad reikalingos reformos vyks.
Interpeliacija nuo 2004 metų rajonui vadovaujančiam A.Kopūstui su vienuolikos politikų parašais buvo užregistruota gruodžio pabaigoje.
Opoziciją sudaro penkis mandatus turintys socialdemokratai, keturi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai bei trys „darbiečiai“.
25 narius turinčioje taryboje daugiausia mandatų – septynis – turi valstiečiai liaudininkai, tris – liberalcentristai, po vieną tvarkietį, nepartinį ir buvusios Naujosios sąjungos, prisijungusios prie Darbo partijos, atstovą.
