„Su savimi turiu gausybę spausdintų ir ranka rašytų Lietuvos šeimų laiškų, kuriuose yra daug skausmo ir ašarų“, – kalbėjo M.Puidokas.
„Tai kaltė mūsų visų, tiek Seimo narių, tiek valstybės, kad sistema nefunkcionuoja taip, kaip turi funkcionuoti, – sakė Seimo narys. – Net jeigu laikomasi visų vaiko teisių apsaugos reikalavimų, terminai yra milžiniški“.
Jo teigimu, naujoji sistema, kurta "valstiečių" paskirto socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, turi problemų ir dėl melagingų skundimų atvejų.
„Įvyksta konfliktai su vyresniais vaikais, seserimis, broliais, kaimynais ir atsiranda galimybė apskųsti niekuo nedėtą, niekuo nekaltą žmogų“, – kalbėjo M.Puidokas, aiškindamas, kad tokių konfliktų ir atvejų yra labai daug.
„Šeimos yra įbaugintos. Nesveika baimės atmosfera, kada tu nuvykęs į darželį gali surasti lapelį, kad nebėra tavo vaiko“, – kalbėjo jis.
Jis pabrėžė, kad jau pats žodis „reidas“ yra baisus ir toks terminas neturėtų būti vartojamas. M.Puidokui užkliuvo ir „norvegiški poįstatyminiai aktai“. Jis stebėjosi, kad vaikas gali būti paimamas ir dėl „nepakankamo materialinio aprūpinimo“.
„Mes esame viena iš valstybių pasaulio kontekste, kuri turi milžinišką socialinę atskirtį ir kur šeimoms reikia padėti, o ne vaikus atiminėti“, – tikino valdančiųjų atstovas.
„Matome, kad tai gali būti padaryta (vaikas paimtas) ir dėl įžeidimo, ir dėl nešvarių rūbų, ir dėl tampymo elementariai už drabužių ir kitų, protu sunkiai suvokiamų dalykų“, – stebėjosi Seimo narys.
Į M.Puidoką kreipiasi ir kitos mamos
Spaudos konferencijoje kalbėjo ir M.Puidoko pakviesta tariamai nuo vaiko teisių apsaugos sistemos nukentėjusi mama Evelina Geležiūnienė, kuri skundėsi, kad jos vaikas paimtas prieš metus.
„Išgirdus Kručinskų istoriją aš nusprendžiau kreiptis į Seimo narį Mindaugą Puidoką, kadangi jis padėjo jiems“, – pasakojo E.Geležiūnienė.
„Girdėjau per televizorių, kad vaikų teisės atsišaudo, jog tėvai neįvykdė, nepadarė, nebendradarbiauja, tai aš viską padariau, bet vaikas nėra grąžinamas, motyvuojant ikiteisminiu tyrimu, motyvuojant, kad nėra nustatyta, kas atsakingas už vaiko globą – Kauno miestas ar Kauno rajono vaikų teisės“, – skundėsi moteris.
Jos teigimu, dabar susitikimų su vaiku metu moteris pastebi, kad jo elgesys pasikeitęs.
Advokatė Rūta Visočnik teigė, kad „tarnybos pamiršo, kam jos yra ir kam jos dirba“. Ji citavo spalio mėnesį įvykusį teismo posėdį, kuriame nustatyti uždaviniai: šeimai teikti socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas, elektroniniu būdu nusiųsti laišką apie šeiminę padėtį, bendradarbiauti su socialine darbuotoja, organizuoti posėdį.
Ji pastebėjo, kad visi šie uždaviniai netrukdo vaikui likti šeimoje.
„Tarnybos turi suvokti, kad jų tikslas yra kuo greičiau išsiaiškinti, ar vaikui kyla grėsmė ir kuo greičiau vaiką grąžinti. O po to visos paslaugos, bendradarbiavimas ir visa kita savaime vyks. Žmonės norės bendradarbiauti, jei matys prasmę“, – pabrėžė advokatė.
