2016 03 23

Valstybė sprendžia, ar gelbėti vaikus nuo meningokokinės infekcijos

Skaudūs meningokokinės infekcijos protrūkiai, kasmet nusinešantys maždaug 10 vaikų gyvybes, pagaliau sulaukė valdininkų dėmesio. Labai tikėtina, kad kelis šimtus eurų kainuojantys skiepai nuo meningokokinės infekcijos bus kompensuojami. Tiesa, tik po pusantrų metų.
Vaikas
Vaikas / Autorių nuotr.

Diskusijos dėl šio skiepo kompensavimo kilo šių metų pradžioje, kai per trumpą laiką meningokokinė infekcija nusinešė keturių vaikų gyvybes – dviejų kūdikių ir dviejų mažamečių. Jau trejus metus Lietuvoje prieinama vakcina nuo meningokokinės infekcijos, kuria skiepyti galima kūdikius nuo 2 mėnesių. Jiems reikia keturių vakcinos dozių. Jeigu vaikas pradedamas skiepyti nuo pusės metų iki metų reikia trijų dozių, nuo 2 iki 10 metų – dviejų dozių. Viena vakcinos dozė kainuoja daugiau kaip 100 eurų, taigi susidaro didžiulės sumos. O jei šeimoje keli vaikai?

Anksčiau vakcina nebuvo itin populiari. 2014 m. buvo paskiepyti 338 vaikai, 2013 m., kai vakcina visoje Europoje pasirodė pirmą kartą, nė vieno. Tačiau pernai skiepijimų mastai šoktelėjo iki 1045, o šiemet vien sausio mėnesį buvo paskiepyti 95 vaikai. Tiekėjai nesitikėjo tokių pokyčių ir vakcinos pritrūko, o tai sukėlė panikos apimtų tėvų nepasitenkinimą. Tačiau dar didesnis nepasitenkinimas kyla dėl vakcinos kainos – net ir vidutines pajamas gaunančiai šeimai tai didžiuliai pinigai, todėl daugybė tėvų skiepo tiesiog neįperka.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė šiemet kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) ir Valstybinę ligonių kasą siūlydama kompensuoti meningokoko infekcijos skiepų vaikams išlaidas.

„Ministerija atliko namų darbus – buvo kreiptasi į Nacionalinės imunoprofilaktikos programos ekspertus dėl galimybės įtraukti vakciną į Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Turi būti pateiktas jo pakeitimo projektas ir vakcina bus į jį įtraukta. Skaičiuojama, kad esant pritarimui SAM su Valstybine ligonių kasa per 4–6 mėnesius atliktų būtinas pirkimo procedūras, o gamintojas vakcinas galėtų pristatyti per 12 mėnesių, kadangi jų gamybos procesas užtrunka. Taigi realiai vakcina gali būti kompensuojama po 18 mėnesių, t. y. 2018 m. pavasarį ar apie metų vidurį“, – teigė D.Mikutienė po šio klausimo svarstymo trečiadienį vykusiame Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje.

Jos manymu, galbūt bus rastas sprendimas, kaip šį procesą pagreitinti. Pavyzdžiui, kai valstybiniu lygiu bus priimtas teigiamas sprendimas, galima būtų su gamintoju pasirašyti ketinimų protokolą, kad gamintojas įtrauktų užsakymą į savo planus ir perskirstytų pajėgumus. Lygiagrečiai tektų keisti tam tikrus teisės aktus, užtikrinti korupcijos prevenciją, bet gamintojas tik vienas, todėl procesas tikrai paprastesnis.

Taip pat svarstoma, kaip palengvinti finansinę naštą tėvams, kol vakcina nekompensuojama. Pavyzdžiui, iškeltas siūlymas išsiaiškinti, ar perkant vakciną iš komercinių struktūrų centralizuotai, pavyzdžiui, per Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrą (ULAC), būtų įmanoma gauti geresnę kainą. SAM savo ruožtu kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigas ragindama taikyti minimalias priemokas vakcinavimo procedūrai ir konsultacijai dėl skiepo.

„Taigi linkstama prie teigiamo sprendimo kompensuoti skiepą. Kito kelio ir nėra – tai pavojinga liga ir kasmet turėjo mirti maždaug po 10 vaikų, kol pajudėjo ledai. Nesugebėjimas valdyti strateginių dalykų – viena iš silpnų SAM valdininkų grandžių. Reaguoti pradedama tik tada, kai jau kas nors atsitinka, nors tendencijos matomos iš anksto. Vakcina bus kompensuojama tik po pusantrų metų, tai reiškia, kad gali mirti dar tiek pat vaikų. Tai kraupūs skaičiai ir nepakeliamas skausmas tėvams, praradimas visuomenei, todėl reikia dirbti greičiau“, – įsitikinusi parlamentarė.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, iš viso šiemet registruoti 22 meningokokinės infekcijos atvejai – 5 suaugusieji ir 17 vaikų, 4 mirtys. 2015 m. iš 74 registruotų meningokoko atvejų buvo 7 mirtys, 2014 m. – iš 71 atvejo 5 mirtys, 2013 m. – iš 89 atvejų 11 mirčių.

Pasak ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus vedėjos Daivos Razmuvienės, didžiausia sergamumo rizika – vaikams iki penkerių metų ir paaugliams. Mat mažų vaikų imuninė sistema dar nėra iki galo susiformavusi, o paauglystės laikotarpiu ji išsibalansuoja. Specialistė patikino, kad nors vakcina dar gana nauja, jos efektyvumu ir saugumo abejoti neverta, kadangi visos vakcinos į rinką patenka tik praėjusios ilgą klinikinių tyrimų kelią.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų