Nauja nuotekų tvarkymo informacinė sistema apims visų individualių sistemų duomenis ir juos apskaitys, teigia ministerijos atstovas.
„Mūsų užduotis yra žinoti, kaip žmonės tvarkosi nuotekas, nes dabar būna visaip: ir išveža, ir išpila bet kur. Pagal oficialiai prieinamus šaltinius esame atlikę preliminarią inventorizaciją, lyg ir yra sritys, kur arba nežinoma, kaip tvarkoma, arba tvarkoma individualiai“, – BNS sakė ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyriausiasis specialistas Kastytis Gedminas.
Sistemą už kiek daugiau nei 1 mln. eurų sukurs konkursą laimėjusi bendrovė „iTree Lietuva“ – sutartis su ja pasirašyta gegužės pradžioje. Sistema turi pradėti veikti iki kitų metų birželio pabaigos.
„Iš pradžių sistema bus užpildyta duomenimis, tikimės tai padaryti per keletą metų, su savivaldybių pagalba, tam reikės laiko, įdirbio nustatant visus taškus, reikės ir gyvai fiksuoti, kaip kur yra. Tik tada prasidės kontrolė“, – sakė K.Gedminas.
Anot jo, atliekant preliminarią individualių nuotekų tvarkymo sistemų inventorizaciją, ekspertams Lietuvoje pavyko nustatyti apie 500 tūkst. tokių taškų.
Teigiama, kad tokias nuotekas ir jų tvarkymą kontroliuoti galima tikrinant vandentvarkos įmonėms perduoto jų kiekio deklaracijas arba gyventojams jas teikiant savanoriškai.
„Kol kas galvojama apie išvežimo transporto kontrolę, būtų fiksuojamas paimtas ir atiduotas kiekis, jis turės sutapti, vandentvarkos įmonė turės patvirtinti tą kiekį. Toks yra bendras veikimo principas. Deklaruos vežėjas, žmonės minimaliai būtų apkrauti, tačiau bus palikta galimybė ir patiems namų ūkiams savanoriškai dalyvauti toje sistemoje“, – kalbėjo ministerijos atstovas.
Specialistas teigia, kad yra būdas apytikriai apskaičiuoti, kiek nuotekų gali susikaupti kiekviename namų ūkyje, pastebėjus nuokrypį nuo šio kiekio grėstų patikrinimas.
„Yra normatyvai, priklausantys nuo įrenginio galingumo, per kiek laiko susidaro tam tikras kiekis, gyventojų skaičius įtakos turi, visa tai bus reglamentuota. Jeigu būtų didelis nuokrypis, kontroliuojančios institucijos nebėgiotų į kiekvieną objektą, o patikrą atliktų gavusios tam tikrus signalus. Aišku, kažkokio kiekio dingimas išlieka įmanomas, tačiau ne toks didelis, kaip be jokios kontrolės“, – kalbėjo K.Gedminas.
Nauja sistema taip pat bus sujungta su Europos Sąjungos informacinėmis bazėmis ir teiks duomenis EK, kuri anksčiau pradėjo tyrimą prieš Lietuvą dėl neįgyvendinamos Miesto nuotekų direktyvos.
Pažeidimo procedūra pradėta 2017-aisiais, tuomet buvo teigiama, kad Lietuva neįvykdė visų direktyvos reikalavimų, pavyzdžiui, neužtikrino, jog 58 aglomeracijose ne mažiau kaip 98 proc. nuotekų būtų tvarkoma centralizuotai ir 2 proc. – individualiose nuotekų tvarkymo sistemose.
Anksčiau aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigė, kad iki 2023 metų neįgyvendinus ES direktyvos dėl nuotekų tvarkymo Lietuvai gresia bauda, tačiau tikimasi, kad valstybė iki to laiko susitvarkys.
