„Valstybės gynimo taryba nusprendė, jog įgyvendinant iš Konstitucijos kylantį reikalavimą turėti gerai organizuotą kariuomenę bei užtikrinant šalies visuotinės ir besąlyginės gynybos principą šaukimą į nuolatinę privalomąją karo tarnybą vykdyti ne laikinai, o nuolat, tai yra kiekvienais kalendoriniais metais“, – po posėdžio žurnalistams sakė prezidentės patarėjas Valdemaras Sarapinas.
Sprendimas priimtas vienbalsiai. Už jį balsavo ir krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas, anksčiau siūlęs neskubėti priimti tokio sprendimo.
Pirmadienį taip pat nuspręsta kasmet šaukti daugiau jaunuolių nei planuota anksčiau – nuo 3,5 tūkst. iki 4 tūkstančių.
Galutinį sprendimą dėl privalomosios karo tarnybos grąžinimo nuolatinai turės padaryti Seimas, priimdamas atitinkamas įstatymų ir kitų teisės aktų pataisas.
Pirmadienį taip pat nuspręsta kasmet šaukti daugiau jaunuolių nei planuota anksčiau – nuo 3,5 tūkst. iki 4 tūkstančių. Pernai ir šiemet šaukiamųjų skaičius siekė 3 tūkstančius.
Kariuomenės vado generolo leitenanto Jono Vytauto Žuko teigimu, padidinus šaukiamųjų skaičių iki 2021 metų tikimasi pasiekti 24 tūkst. karių skaičių. Be to, planuojama nuolat turėti 30 tūkst. aktyvaus rezervo karių.
Krašto apsaugos ministras J.Olekas vylėsi, kad privalomoji karo tarnyba remsis savanoriais. Jo teigimu, šiemet šaukimas vykdomas dar tik porą mėnesių, o norą atlikti karo tarnybą pareiškė daugiau kaip du trečdaliai visų šauktinių.
„Tikimės, kad ne dalis, o 100 proc. bus savanoriai šiais metais. (...) Manau, kad bus daugiau norinčiųjų tarnauti nei mes galėsime priimti“, – pritarė ir kariuomenės vadas.
„Manau, kad praėjusių metų, šių metų pavyzdys tikrai sudarys sąlygas, kad ateityje jaunimas rinksis tarnybą Lietuvos kariuomenėje savo noru“, – pabrėžė J.Olekas.
Ministras pranešė siūlantis didinti finansinį paskatinimą jaunuoliams, atėjusiems tarnauti į kariuomenę. Savanoriams siūloma mokėti nebe 25 proc., o 30 proc. priedą. Tiems, kurie pateko į šaukiamųjų sąrašą, bet nutarė paankstinti tarnybą, siūloma papildomai mokėti 15 procentų.
Dabartinis teisinis reguliavimas numato, kad kiekvienas šauktinis, atitinkamai pagal tarnybos rezultatus, baigęs tarnybą gaus nuo 76 iki 152 eurų mėnesinę kaupiamąją išmoką.
J.V.Žukas pasidžiaugė, kad pernai grąžinus šaukimą į karo tarnybą jau smarkiai pagerėjo karinių vienetų užpildymas.
„Dalinių komplektacija šauktinių sąskaita yra pasiekusi 70 procentų“, – teigė J.V.Žukas.
VGT pirmadienį taip pat nusprendė, kad 2017 metų valstybės biudžete krašto apsaugai papildomai turi būti numatyta ne mažiau kaip 150 mln. eurų, palyginti su šiais metais. Šių metų biudžete gynybai skirti 575 mln.eurų.
Pritarta ir karinės strategijos projektui. Tai ketvirtoji karinė strategija nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu. Joje akcentuojamos naujos užduotys kariuomenei, naujai apibrėžiama Lietuvos saugumo aplinka bei gynybos politikos principai. Pasak kariuomenės vado, patvirtinus šią strategiją bus galima priimti naują kariuomenės doktriną.
Pernai politikai sutarė šaukimą į kariuomenę grąžinti penkeriems metams. Krašto apsaugos ministras J.Olekas ragino dėl tolesnio šaukimo apsispręsti išanalizavus, kaip artimiausiais metais kariuomenė pildysis kariais profesionalais. Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas pasisakė už mišrią kariuomenę, sudarytą iš šauktinių ir profesionalų.
Valstybės gynimo taryba pagal Konstituciją svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos klausimus. Į ją įeina prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.
Šaukimas į kariuomenę grąžintas siekiant užpildyti kariuomenės padalinius ir rengti rezervą.
