Atsargiai į reformą žiūri kai kurios ministerijos ir valstybinės įmonės, tačiau pažangesniam turto valdymui pritaria prezidentė, pranešė Lietuvos televizijos naujienų tarnyba.
Valstybė Lietuvoje valdo daugiausiai turto ir yra didžiausias darbdavys. Skaičiuojama, kad vien komercinio – įmonių, miškų ir kito – turto vertė siekia 18 mlrd. litų. Dabar valstybės įmonės valdomos neskaidriai, neturi aiškių tikslų, svarbiausios įmonės priklauso ministerijoms, todėl politika susipina su komerciniais interesais.
Siekdama pakeisti padėtį Vyriausybė Ūkio ir Finansų ministerijoms nurodė parengti strategiją, kaip iš turto gauti daugiau naudos. Ūkio ministerija pasamdė Švedijos ekspertą Dagą Detterį, kuris turto reformą padėjo atlikti Švedijoje bei kitose valstybėse. Nauja turto valdymo strategija ant Vyriausybės stalo turi gulti rugsėjį, tačiau jau dabar aiškėja jos gairės.
Anot jo, vienu efektyviausių modelių įvardijamas vienos valstybės turtą kontroliuojančios bendrovės įsteigimas, jai vadovautų profesionalūs vadybininkai, kuriuos kaip pagrindinė akcininkė kontroliuotų Vyriausybė.
Ekspertai neabejoja, kad toks modelis būtų veiksmingas.
„Valdytojai turi būti žmonės su patirtimi ir nepriekaištingos reputacijos. Reikėtų suprasti, kad valstybės įmonių sąrašas ilgas, tokių yra daug ir surasti kiekvienai įmonei savo valdytojus, kuris atitiktų etikos ir kompetencijos standartus, būtų pernelyg sudėtinga. Daug efektyviau būtų surasti vieną grupę narių, kurie teisingai valdytų įmones ir gautų iš to pelno“, – sakė „DnB Nord“ grupės vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka.
Geriau valdyti savo turtą, ne sykį yra raginusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidentūros pozicija nesikeičia. Anot jos, geriau valdomas valstybės turtas duotų naudos pagrindiniam jo savininkui – Lietuvos piliečiams.
Skaičiuojama, kad reforma skylėtą valstybės iždą vien kitais metais galėtų papildyti 300–400 mln. litų. Ilgainiui ši sumą esą gali pasiekti ir milijardą.
