Planas rodo, kad šiais metais daug dėmesio bus skirta viešiesiems pirkimams, švietimo ir sveikatos apsaugos sistemoms, valstybės nekilnojamojo turto valdymui.
Landa korupcijai
Pasak A.Dulkio, šiam planui ruoštasi visus 2016 m. Buvo vertinamos didžiausios rizikos ir pagal jas pasirinktos audito sritys:
„Mūsų pagalba valstybei yra tiek vertinga, kiek yra įgyvendinama ankstesnių auditų rekomendacijos. Šiais metais išskirtinai daug dėmesio skirsime ne tik naujus auditus daryti, bet ir labai atidžiai stebėti, kaip buvo įgyvendintos mūsų rekomendacijos.
Šį kartą pasirinktos dvi sritys, kurios yra problemų židinys. Šiuo metu daug dirbama su parlamentu vertinant biudžeto valdymo klausimus.
Turime labai daug planavimo dokumentų, bet greitai pasimetame tarp esminių dalykų. Didiname biurokratijos mastą šalyje ir mažėja skaidrumas. Drumstame vandenyje gali pasimesti labai svarbūs dalykai. Taip pat labai sunku vertinti lėšų leidimo efektyvumą.
Kita tema yra valstybės investicijų programa. Turėdami abejotiną projektų atrankos sistemą, mes sukuriame sąlygas korupcijai. Kovojame su pasekmėmis, o priežastys lieka nepaliestos.
Šiais metais norime sumažinti abejonių keliančių projektų skaičių. Matome, kad jie pradedami, vėliau stabdomi prarandant didelius pinigus. Kas prasideda blogai, dažniausiai ir baigiasi blogai.“
A.Dulkys pabrėžė, kad tai ir valstybės saugumo klausimas. „Efektyviai valdomas biudžetas didina užsienio investuotojų pasitikėjimą. Taip pat turime prisiminti, kokiame pasaulyje gyvename. Tai yra ir nacionalinio saugumo pagrindai. Negalime po valstybės finansų pamatais pridėti finansinių minų“, – teigė jis.
Kryptys aiškios
Audito plėtros departamento departamento direktorius Mindaugas Macijauskas įvardino pagrindines sritis, kurioms šiais metais bus skirta didžiausias dėmesys:
„2017 m. bus pradėta 13 naujų auditų. Bus vertinama švietimo sistema. Matoma, kad mokymosi kokybe negalima pasigirti. Planuojama vertinti, ar sistema veikia efektyviai, kaip vyksta mokyklų pertvarka.
Antra svarbi tema yra viešojo sektoriaus pertvarka. „Reforma prasidėjusi, tačiau ji užstrigusi“, – teigė M.Macijauskas.
Taip pat bus vertinamas valstybės nekilnojamojo turto valdymas. Valstybė valdo apie 31 tūkst. pastatų, kurių balansinė vertė 2,7 mlrd. eurų, o išlaikymas per metus kainuoja 250 mln. eurų.
Būs vertinamos viešosios valstybės pajamos ir jų valdymas. Tai taip pat ir mokesčių sistema bei administravimas.
„Nebandysime vertinti politinių dalykų, bet norime pasižiūrėti mokesčių surinkimo kokybę. Lietuva pagal mokesčių surinkimą gauna 5 balus iš dešimties. Matom bėdų su baudų surinkimu. Apie 50 proc. priskaičiuotų nepriemokų nesurenkama“, – minėjo departamento direktorius.
Bus atliekama viešųjų pirkimų sistemos analizė. Valstybės per metus išleidžia apie 4 mlrd. eurų, tačiau nepavyksta atsirinkti ekonomiškai patraukliausių pasiūlymų. Tai vyksta dėl daugelio priežasčių.
Dar viena sritis – sveikatos priežiūros sistema. „Išsikelti tikslai nėra pasiekti. Visi esame susidūrę su didelėmis eilėmis, kai norima patekti pas gydytojus. Išliko nemaži kokybiniai skirtumai tarp didžiųjų miestų ir mažesnių“, – minėjo pašnekovas.
Bus vertinas ir energetikos sistemos efektyvumas. Tai pastatų atnaujinimas ir renovacija, kuri kol kas vyksta per lėtai.
Dar viena audito sritis, kuriai bus skirta daug dėmesio – geležinkelių transporto modernizavimas ir plėtra. Taip pat ir vykdomas vienas didžiausių „Rail Baltica“ projektas.
Valstybės kontrolė skirs daug dėmesio valstybės informacinių išteklių struktūros konsolidavimui Turima planų visus valstybės serverius perkelti į debesų sistemas, tačiau kol kas tai vyksta labai lėtai.
Taip pat bus bandoma įvertinti, kaip Lietuvoje valdomos informacinės sistemos.
Taip pat bus tikrinama krašto apsaugos sistema. Bus vertinamas valstybės pasirengimas gynybai. Planuojama vertinti, ar yra tinkamai sukurta mobilizacijos sistema ir ar ji tinkamai koordinuojama.
Bus vertinami ir pirkimai krašto apsaugos sistemoje. „Žinome, kad ten yra didelis perkančiųjų organizacijų skaičius. Sistema labai sudėtinga“, – teigė M.Macijauskas.
