10 milijonų visiškai išmesti į balą
E. sistemos sistema – priemonių, skirtų sveikatinimo veiklai, pasitelkiant informacines technologijas, visuma: ligos istorijos įrašai, elektroniniai receptai, atliktų tyrimų rezultatai ir pan. Taip sudaroma galimybė keistis šiais duomenimis tarp gydymo ir kitų įstaigų.
Pirmasis bandymas įdiegti E. sveikatos sistemą vyko 2005–2006 m. Jam buvo išleista beveik 5 mln. eurų iš ES investicijų, valstybės biudžeto ir kitų finansavimo šaltinių. Panaši suma išleista ir antram etapui (2007–2008 m.).
2012–2015 m. E. sveikatos sistemai jau buvo išleista per 30 mln. eurų, kadangi buvo nuspręsta visiškai atsisakyti to, kas buvo padaryta, nes rezultatais neįmanoma naudotis, ir kurti naują sistemą. Šia sistema, apimančia 29 projektus, jau pradėta naudotis, tačiau labai pasyviai, kadangi ji neveikia normaliai, nuolat lūžta, o tai stabdo gydytojų darbą ir kelia pacientų pasipiktinimą.
Rasta daug pažeidimų
Kaip teigiama valstybinio audito ataskaitoje, bėda ta, kad buvo sukurtos informacinės sistemos, tačiau nepasirūpinta jų išlaikymu, taigi artimiausiu metu finansavimas baigsis ir nežinia, už kokius pinigus sistemos bus išlaikomos toliau.
Taip pat neužtikrintas nacionalinių ir regioninių projektų koordinavimas. Nors regioniniai projektai turėjo jungtis prie nacionalinių, iš tiesų jie buvo vystomi kiekvienas sau, nebuvo valdomi kaip vientisas projektas. Dėl to atskiras finansavimas skirtas panašius sprendimus įgyvendinantiems aštuoniems regioniniams projektams, taip buvo sukurtos panašios sistemos, kitaip tariant, tiems patiems tiekėjams už tuos pačius sprendimus sumokėta aštuonis kartus.
Taip pat projektai buvo vykdomi nesilaikant visų informacinių sistemų teisės aktų taikymo tvarkos: jų testavimas atliktas ne visa apimtimi.
„Negalima sakyti, kad sistema visai neveikia, tačiau kyla daug klausimų, kodėl nenoriai sistema naudojama: trūksta įrangos, elementarių mokymų, skatinimo priemonių, informacinių sistemų stabilumo užtikrinimo. Įstaiga, kuri dirba su ypatingos saugos duomenimis, turi būti patikrinta, kad galės užtikrinti duomenų apsaugas, tačiau tikrai ne visos įstaigos tokias patikras buvo atlikusios“, – teigiama ataskaitoje.
Pasak Valstybės kontrolės, prieš pradedant vykdyti ketvirtą E. sveikatos sistemos įgyvendinimo etapą, būtina išanalizuoti padarytas klaidas, užtikrinti normalų jau sukurtų produktų veikimą ir tik tuomet „mesti“ pinigus į naujų projektų plėtrą.
Estijoje sistema puikiai veikia už 12 milijonų
Seimo Audito komiteto ir Antikorupcijos komisijos nariai, išklausę Valstybės kontrolės ataskaitą, uždavė klausimą, ar verta projekto, kuris nenusisekė, plėtrai skirti dar 30 mln. eurų? Pagaliau kodėl buvo sumokėti pinigai už produktus, kurie neveikia arba veikia blogai ir kasmet valstybei jie kainuoja dar ne vieną milijoną eurų?
Pasak Valstybės kontrolės atstovų, kitų tyrimų duomenimis, Lietuva apskritai ne itin moka planuoti ir valdyti investicijų, taigi šis projektas – vienas iš daugelio su labai panašiomis tendencijomis.
Pavyzdžiui, Estijoje E. sveikatos sistema sukurta vos už 12 mln. eurų ir ten elektroniniai receptai išrašomi 99 proc. atvejų. Pasak jaunų medikų, taip yra todėl, kad juos išrašyti ten paprasta. Joks gydytojas nekvaršins sau galvos ir rašys popierinį receptą, nes rašant elektroninį reikia bent keletą kartų savo tapatybę patvirtinti elektroniniu parašu, o tai užtrunka net ir tada, kai sistema nestringa. Taigi sistema turi būti patogi, antraip ja niekas nesinaudos, kad ir kaip bus skatinamas.
Kitas dalykas: Estijoje bendram administravimui buvo įkurta speciali valdyba, kuri koordinavo įvairių sričių specialistus. Lietuvoje tokios valdymo nėra.
Kaltų, kodėl buvo iššvaistyta tiek milijonų, taip pat nerasta. Todėl buvo nuspręsta sudaryti parlamentinę komisiją, kuri bandys sustabdyti liūdną patirtį, kai po kiekvieno E. sveikatos diegimo etapo, pasirodžius Valstybės kontrolės išvadoms, būdavo paaimanuojama, kad yra blogai, tačiau situacija, kaip matome, nesikeitė.
