Teisėkūros procesą įvertinę valstybės auditoriai atkreipia dėmesį, kad tinkamų sąlygų įvertinti parlamento svarstomus teisės aktus neleidžia ir jų gausa Seime, ir faktas, jog apie 50 proc. jų priimama skubos ar ypatingos skubos tvarka.
Svarstant įstatymus skubos tvarka trumpinamas laikas tarp svarstymo stadijų, o ypatingos skubos tvarka leidžia Seimui įstatymą priimti be svarstymų komitetuose, tą pačią dieną.
Valstybės kontrolė pažymi, kad, pavyzdžiui, Estijoje tokiu būdu priimama tik apie 10 proc. įstatymų.
„Mūsų atliktas auditas parodė, kad Lietuvoje populiari praktika priimti teisės aktus skubos ir ypatingos skubos tvarka, kas turi būti daroma tik išskirtinais ir aiškiai motyvuotais atvejais. Ši praktika neleidžia Seimo nariams aptarti visų susijusių rizikų ir įvertinti galimo reguliavimo poveikio“, – pranešime spaudai teigia valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.
Valstybės kontrolės duomenimis, beveik 70 proc. siūlymų svarstyti įstatymų projektus skubos ir ypatingos skubos tvarka buvo pateikta motyvuojant, kad Lietuva vėluoja perkelti Europos Sąjungos (ES) teisę į nacionalinę teisę. Parengti ir priimti įstatymus, kuriais perkeliamos direktyvų nuostatos, Lietuvai kaip ir kitoms ES valstybėms narėms paprastai nustatomas dvejų metų terminas.
Be to, Lietuva į nacionalinę teisę vėlavo perkelti 54 proc. ES direktyvų, kurių perkėlimo terminas suėjo 2014–2017 metais.
Audito metu taip pat nustatyta, kad į teisėkūros procesą per mažai įtraukiama visuomenė, trūksta viešumo ir skaidrumo.
Pasak Valstybės kontrolės, šiuo metu teisinio reguliavimo stebėsena taip pat atliekama „fragmentiškai ir nekokybiškai“, o tai nesuteikia informacijos apie esamo teisinio reguliavimo reikalingumą ir efektyvumą bei neleidžia laiku ir tinkamai reaguoti į pokyčius įvairiose visuomenės gyvenimo srityse.
Auditoriai konstatuoja, kad stinga ir veiksmingo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo, o teisės aktų spragos ir neigiamos teisinio reguliavimo pasekmės neretai paaiškėja jau priėmus įstatymą.
Audito metu taip pat nustatyta, kad į teisėkūros procesą per mažai įtraukiama visuomenė, trūksta viešumo ir skaidrumo.
„11-ai iš 14-os ministerijų trūksta informacijos apie galimus konsultavimosi su visuomene būdus ir jų taikymą, nepakankamai konsultuojantis rengiant įstatymų projektus, o konsultacijos persikelia į Seimą. Dėl to ilgėja įstatymų projektų leidybos procesas ir didėja Seimo komitetų darbo krūvis“, – teigia Valstybės kontrolė.
Aukščiausia audito institucija rekomenduoja Vyriausybei pertvakyti poveikio vertinimo ir teisinio reguliavimo stebėsenos sistemas, nustatyti konsultavimosi su visuomene būdus ir tvarką. Vyriausybei taip pat nurodyta užtikrinti duomenų, susijusių su teisėkūros procesu, dokumentavimą, kaupimą ir sisteminimą.
