„Šiandien už oro monitoringą atsakingos institucijos neturi pakankamai aktualių, išsamių duomenų apie oro kokybę visose Lietuvos savivaldybėse ir gyventojai nėra informuojami apie padidėjusią oro taršą. Esant tokiai situacijai, mažinti oro taršą yra sudėtinga“, – teigė institucijos audito grupės vadovė Rasa Pupeikytė-Usačiova.
Valstybės kontrolė pažymi, kad norint visapusiškai įvertinti oro kokybę, būtinas trijų lygių – valstybės, savivaldybių ir ūkio subjektų – aplinkos oro būklės stebėjimas.
Nuolatinė oro kokybės stebėsena valstybės lygmeniu vykdoma tik septyniose savivaldybėse iš 58, kuriose nėra stacionarių oro kokybės tyrimų stočių. Taip, pasak audito institucijos, neužtikrinama nuolatinė kontrolė, kai užterštumo lygiai viršija ribines vertes.
Anot audito, Aplinkos apsaugos agentūra neturi galimybės nustatyti oro užterštumo viršijimo ir šių savivaldybių neinformuoja apie oro kokybės pablogėjimą. Tik devyniose savivaldybėse valstybės lygiu vykdoma nuolatinė oro kokybės stebėsena.
2019 metais vienuolikoje savivaldybių atlikus papildomus kietųjų dalelių koncentracijos tyrimus, nustatyta, kad visose tirtose savivaldybėse šių teršalų koncentracija viršijo Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamas normas.
29 savivaldybėse oro monitoringas neatliekamas nei valstybės, nei savivaldybės lygmeniu, tad jų gyventojai negali būti užtikrinti kvėpuojamo oro kokybe.
Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, kietosios dalelės yra žalingiausias oro teršalas žmonių sveikatai, net ir labai mažos teršalų koncentracijos kenkia. Lėtinis dalelių poveikis didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo takų ligomis ar plaučių vėžiu.
Anot Valstybės kontrolės, nors ir deklaruojama, jog valstybės prioritetai orientuoti į švarią ir saugią aplinką, siekiant iki 2030 m. Lietuvos miestuose ir miesteliuose perpus sumažinti žmonių sveikatai kenksmingą oro taršą, kol kas nėra užtikrinamas sistemingas ir kompleksiškas aplinkos oro būklės stebėjimas. Nevykdant tokio stebėjimo visose Lietuvos savivaldybėse, neįmanoma imtis veiksmingų priemonių oro taršai sumažinti.
Ataskaitoje taip pat teigiama, jog nėra susistemintų visų lygių oro monitoringo duomenų. Valstybinio oro monitoringo duomenys kaupiami skirtingose informacinėse sistemose, kurios nėra susietos tarpusavyje, o pagrindinėje aplinkos monitoringo duomenų ir informacijos apie aplinką valdymui skirtoje sistemoje yra tik pusiau automatinių oro monitoringo tyrimų duomenys. Taip pat minėtoje sistemoje nekaupiami savivaldybių ir ūkio subjektų vykdomo aplinkos oro monitoringo duomenys.
Siekiant mažinti oro taršą, anot Valstybės kontrolės, labai svarbu nustatyti visas taršias įmones ir užtikrinti, kad jos vykdytų oro taršos stebėseną ir už ją atsiskaitytų. Tačiau šiandien nežinomas tikslus tokių orą teršiančių įmonių skaičius ir koks jų veiklos poveikis aplinkai.
Už aplinkos monitoringą atsakingoms institucijoms (Aplinkos ministerijai ir Aplinkos apsaugos agentūrai) Valstybės kontrolė pateikė rekomendacijas, kurios leistų tobulinti trijų lygių aplinkos oro būklės stebėjimą, ir jo pagrindu priimti tinkamus sprendimus taršos valdymui.
Įgyvendinus Valstybės kontrolės rekomendacijas bus užtikrinamas sistemingas aplinkos oro būklės stebėjimas visose taršiose vietose, stebėsenos rezultatai patogiai sisteminami ir naudojami oro kokybės valdymo bei oro taršos mažinimo priemonėms rengti.
