Jos atliktas auditas „Policijos vykdoma nusikaltimų prevencija ir tyrimas“ parodė, kad nusikalstamumas pastaraisiais metais mažėja, tačiau egzistuoja įvykiai, apie kuriuos policijai nepranešama.
„Mūsų atliktas auditas rodo, kad nuo 2017 metų registruotas nusikalstamumas šalyje nuosekliai mažėjo ir 2019 metais pasiekė 2 tūkst. nusikalstamų veikų 100 tūkst. gyventojų“, – pranešime spaudai sakė laikinoji Visuomenės gerovės audito departamento direktorė Rasa Kudžmienė.
Nuo 2017 metų registruotas nusikalstamumas šalyje nuosekliai mažėjo ir 2019 metais pasiekė 2 tūkst. nusikalstamų veikų 100 tūkst. gyventojų.
„Deja, šis viešojo saugumo programoje numatytas rodiklis rodo tik dalį tikrojo nusikalstamumo. Jei būtų atliekami išsamūs tyrimai, paaiškėtų, kiek žmonių, patyrusių neteisėtą poveikį, nesikreipė į teisėsaugos institucijas. Latentinio nusikalstamumo žinojimas padėtų numatyti, kurios prevencinės priemonės yra paveikiausios ir kokių dar trūksta“, – teigė ji.
Valstybės kontrolės teigimu, turėtų būti tobulinama nusikaltimų prevencijos sistema, nes šiuo metu trūksta reguliavimo, kuris aiškiai apibrėžtų šioje srityje atsakingus subjektus, jų pareigas ir funkcijas.
Audito apklausos duomenimis, policijos vaidmuo nusikaltimų prevencijos sistemoje nėra pakankamai aiškus 29 komisariatams (48 proc.) ir 24 savivaldybėms (40 proc.).
Kita vertus, materialinis policijos aprūpinimas reikiama ginkluote, specialiomis priemonėmis, tarnybine uniforma, ryšio ir transporto priemonėmis šiuo metu yra tinkamas ir sudaro sąlygas vykdyti reagavimo funkciją.
„2017 metais pareigūnų aprūpinimas dar neatitiko standarto ir nesiekė 50 proc., tačiau 2019 metais jau buvo daugiau nei 85 proc.“, – teigia Valstybės kontrolė.
Anot jos, norint geriau valdyti žmogiškuosius išteklius ir didinti pareigūnų pasitenkinimą tarnyba, būtina užtikrinti ne tik materialinį aprūpinimą, bet ir optimalų jų darbo krūvį.
„Žmogiškųjų išteklių valdymą reikėtų tobulinti, nes, auditorių atliktos apklausos duomenimis, darbo krūviai netenkina 53 proc. reagavimo ir ikiteisminio tyrimo funkcijas atliekančių pareigūnų ir 38 proc. tik ikiteisminio tyrimo funkcijas atliekančiųjų“, – rašoma pranešime.
Audito metu taip pat nustatyta, kad iki šiol neišspręsta problema dėl centralizuoto psichologų pasitelkimo.
2017–2019 metais užregistruoti 9145 vaikai iki 18 metų, nukentėję nuo nusikalstamų veikų, taip pat – 5584 nepilnamečių padaryti nusikaltimai, tačiau 30 proc. policijos komisariatų nurodė, kad buvo atvejų, kai mažamečių ir nepilnamečių apklausos vyko nedalyvaujant psichologui.
„Policijos departamentas ir Vidaus reikalų ministerija 2018–2019 metais teikė siūlymus Vyriausybei ir kitoms suinteresuotoms ministerijoms dėl centralizuoto psichologų pasitelkimo, tačiau problema neišspręsta iki šiol“, – sako Valstybės kontrolė.
Jos teigimu, įgyvendinus audito rekomendacijas, būtų užtikrinta sisteminga ir rezultatyvi nusikaltimų prevencija, žinomas tikrasis nusikalstamumo mastas, pareigūnų darbo krūviai taptų tolygesni ir būtų užtikrintas psichologų dalyvavimas nepilnamečių apklausose.
Policijos sistemoje šiuo metu dirba daugiau kaip 7,7 tūkst. pareigūnų, jų darbo užmokesčiui 2020 metais skirta 162,5 mln. eurų (iš 234,9 mln.).
