Dar daugiau klausimų kyla dėl valstybės žemės valdymo. Už simbolines sumas išnuomota valstybės žemė neretai pernuomojama arba tiesiog parduodama tretiesiems asmenims.
Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo fondas senka ir pinigai jame gali baigtis artimiausiu metu, nors jų turi užtekti iki 2038-ųjų.
Ministerijos išsikelia tikslus, kuriems pasiekti skiriamos lėšos, tačiau nė žodžiu neužsimena, kodėl tokių tikslų pasiekti nepavyko.
10 milijardų abejotiniems projektams
„Lietuva turi programinio biudžeto sistemą, tačiau ji efektyvi tik tokiu atveju, jei yra orientuota į rezultatus. Gaminame tūkstančių lapų ataskaitas. Šiuo metu yra 1,8 tūkst. smulkių kriterijų.
Matome, kaip ilgamečiams tikslams apibūdinti naudojami tokie kriterijai, kaip išleistų lankstinukų ar suorganizuotų susitikimų skaičius“, – vardijo valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.
Pasak jo, visas Valstybės kontrolės ataskaitas vienija kvietimas keisti požiūrį į atsiskaitymą žmonėms: „Turime susigrąžinti jų pasitikėjimą. Žmonėms aišku, kad biudžeto pajamos yra mokesčių mokėtojų pinigai, bet kai kalba pasisuka apie biudžetą, horizontą pametame ir darosi sunku suprasti.“
A.Dulkys išskyrė Valstybės investicijų programą (VIP), kuriai nebeužtenka kosmetinių pakeitimų.
„Ją reikia keisti iš esmės. Nematome, kad išlaidos susijusios su rezultatais. Lėšų panaudojimas kelia rimtų abejonių. Pati programa dubliuoja biudžetą ir tai yra biurokratijos apraiška.
Kasmet programai skiriama 1,4 mlrd. eurų. Po audito nustatėme, kad šioje programoje tris kartus daugiau projektų, nei deklaruota iki tol – daugiau nei 2 tūkst.
Matome, kad projektai neaišku kodėl pradedami ir nutraukiami. Visiems projektams pabaigti reiktų 10 mlrd. eurų. Jei sutartume juos visus pabaigti, neužtektų biudžeto“, – kalbėjo valstybės kontrolierius.
Arenų virusas
Jis priminė, kad Lietuvoje pastatyta arba yra statoma daugiau nei šimtas multifunkcių centrų. Kai kuriuos jų skiria mažiau nei 10 kilometrų. „Kas juos išlaikys?“ – klausė A.Dulkys.
VIP atsiduria tokie dalykai kaip elektros instaliacija, peryklos, priekabos šunims, narų kostiumai ir valtys.
„Viešojo sektoriaus tarnautojai tai aprašinėja kaip investicijas, atlieka kaštų ir naudos analizę. Tai daugiau negu keista“, – minėjo valstybės kontrolierius.
Valstybės kontrolės 6-ojo audito departamento direktorė Sigita Rojutė minėjo, kad Lietuvoje VIP šeimininko nėra. Yra tik vyr. buhalteris – Finansų ministerija, kuri iš ministerijų surenka informaciją.
„Ar tikrai Lietuvai reikia 108 daugiafunkcių centrų, kuriuos savivaldybėms teks išlaikyti? Kiekvienos savivaldybės mados reikalas turėti daugiafunkcinę areną ir susiorganizuoti jos finansavimą per politikus.
Bus centrų, kuriuos skirs 5–6 kilometrai. Pavyzdžiui, tarp Prienų ir Birštono. Tai vienas iš pavyzdžių, kuris iliustruoja šeimininkiškumo stoką. Niekas nedaro analizės“, – teigė S.Rojutė.
Pasak jos, rimtų klausimų kelia projektų atranka. Finansų ministerija rekomenduoja taikyti balų sistemą, tačiau ji arba netaikoma, arba finansuojami projektai, kurie iš viso nesurinko balų.
„Čia prasideda įvairios interpretacijos, kaip tokie projektai gavo finansavimą, nors ministerijos tam nepritarė“, – minėjo auditorė.
Valstybės žemė krauna turtus ne valstybei
Valstybės kontrolės 1-ojo audito departamento direktorius Laimonas Čiakas atvirai prabilo apie valstybės žemės naudojimą.
„Valstybinė žemė sudaro 13 proc. Lietuvos teritorijos. Tai apie 870 tūkst. hektarų. Kasmet skiriama 28 mln. eurų tokios žemės tvarkymui. Norisi, kad ji būtų tvarkoma ir administruojama atsakingai. Jei ši žemė yra nuomojama arba parduodama, tai valstybė turi siekti maksimalios naudos.
Mus nustebino, kad nėra apčiuopiamos strategijos, kurioje būtų išvardinti visi šie tikslai. Dėmesys sukoncentruotas į nuosavybės teisių atkūrimą. Matome, kaip be aukciono parduodama žemė yra naudojama.
Kontrolė iš Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) nevykdoma. Dažniausiai reaguojama tik į skundus. Nėra informacijos, kiek valstybės žemės užstatyta statiniais.
Audito metu pamatėme, kad žemė skiriama valstybei svarbiems projektams įgyvendinti. Realiai, jokie projektai nevykdomi, bet sutartys nenutraukiamos.
Išnuomojant žemę nėra vertinamas mokėtojų kreditingumas. Žemė išnuomojama, įmonė pasidarė nemoki, valstybė atsiduria antroje ar trečioje kreditorių eilėje. Žemė gali būti parduodama.
Neretai žemė išnuomojama su pastatais, kurie turi tarnauti tam tikrai paskirčiai, tačiau keičiama jų ir sklypo paskirtis, žemė parduodama. Čia NŽT turėtų įsikišti, bet to nedaro. Tiesiog paleidžiama kontrolė.
Žemės ilgalaikės nuomos ir pardavimo sutartys neturi skurdinti valstybės. Dabar matome, kad tiesiog pelnosi atskiri fiziniai ir juridiniai asmenys“, – teigė Valstybės kontrolės atstovas.
Tuščias atominės uždarymo fondas
Valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento direktorė Zita Valatkienė pristatė liūdną situaciją uždarant Ignalinos atominę elektrinę (IAE).
Pasak jos, 2010 m. Nacionaliniame IAE uždarymo fonde buvo 78 mln. eurų. Dabar liko apie 5 mln. eurų. „Po metų ar dvejų fondo ir audituoti nereikės. Ne kartą minėjome, kad turi būti ieškoma šaltinių, kaip šį fondą papildyti.
Didžiausią nerimą kelia tai, kad nutraukimo procesas nusikėlė iki 2038 m. Buvo planuota IAE uždaryti 2026 m. Tai reiškia, kad didėja ir lėšų poreikis uždarymui. Šiuo metu IAE dirba apie 2100 žmonių. Vadovaujančio personalo skaičius nemažėja.
Vėluoja esminiai uždarymo projektai. Vėlavimas nuo 9 iki 10 metų. Labiausiai nerimą kelia tai, kad Europos audito rūmai Europos Komisijai teikė rekomendacijas po 2020 m. neskirti arba labai riboti finansavimą, jei Lietuva neprisidės savo lėšomis. Tai tampa realybe“, – teigė Z.Valatkienė.
Pasak A.Dulkio, valstybei reikia rimtai susimąstyti, kaip leidžiami pinigai: „2036 m. vienam pagyvenusiam žmogui Lietuvoje teks 2 turintys darbus. Šiuo metu tokių yra 3,5. Kas uždirbs tuos pinigus multifunkciniams centrams ir kitoms išlaidoms?“
