Aukščiausioji audito institucija (AAI) pranešė, kad atnaujino 2020 metų veiklos planą. Jis papildytas įtraukiant naujus auditus ir ataskaitas.
Beveik 70 proc. planuojamų atlikti auditų ir kitų vertinimų atnaujintame plane yra su žyma COVID-19. Auditai bus atliekami atsižvelgiant į pandemijos sukeltą ekstremaliąją situaciją.
„Krizinių situacijų numatyti neįmanoma, o pasiruošti joms ypač sunku. Ekstremaliosios padėties metu AAI neturi trikdyti svarbiausių institucijų darbo, tačiau ateina metas, kai ypač svarbu įvertinti institucijų veiksmų tinkamumą, atskaitingumą visuomenei. Tai galėtų padėti ateityje patobulinti krizių suvaldymo veiksmus“, – pranešime sako valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.
Valstybės kontrolė įvertins valdžios sektoriaus skolos projekcijas vidutiniu laikotarpiu. Be to, atsižvelgiant į susiklosčiusias išskirtinio neapibrėžtumo sąlygas dėl COVID-19, ne rečiau kaip kas ketvirtį bus atnaujinamas ekonominės raidos scenarijaus vertinimas.
Planuojamas baigti elektroninių nusikaltimų auditas. Jį atliekant atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl koronaviruso protrūkio įvestas karantinas paskatino aktyvesnį visuomenės skaitmenizavimąsi, tad padaugėjo ir galimybių vykdyti nusikalstamas veikas elektroninėje erdvėje.
Rugsėjį planuojama baigti švietimo sistemos pažangos vertinimą. Institucija pažymi, jog dėl COVID-19 protrūkio paskelbus karantiną išryškėjo aprūpinimo kompiuteriais ir interneto veikimo, pasirengimo dirbti ir mokytis nuotoliniu būdu problemos.
Ateinančiais metais numatoma baigti ilgalaikės priežiūros auditą. Pasak Valstybės kontrolės, globos ir slaugos įstaigose fiksuoti koronaviruso židiniai rodo, kad šiose įstaigose nėra sudarytos tinkamos sąlygos saugioms ir kokybiškoms slaugos ir socialinėms paslaugoms teikti.
Atlikdama auditą „Tarptautinės finansinės paramos valdymas“ institucija vertins tarptautinės finansinės paramos planavimo sistemą Lietuvoje. Ji primena, kad atsakydama į COVID-19 pandemijos sukeltas ekonomines pasekmes, Europos Komisija siūlo sukurti ekonomikos gaivinimo priemonę, kurios bendra vertė siektų 750 mlrd. eurų, o Lietuva galėtų pretenduoti į 6,3 mlrd. eurų papildomų lėšų.
„Kad finansinės paramos lėšos padėtų likviduoti neigiamas pandemijos pasekmes, svarbu tinkamai suplanuoti jų investavimą, integruoti į bendrą sistemą“, – nurodoma pranešime.
Į metinį Valstybės kontrolės veiklos planą taip pat įtraukti penki nauji veiklos auditai, kuriuos planuojama pabaigti 2021-2022 metais. Tai elektros energijos gamybos ir skirstymo infrastruktūros valdymas, Registrų centro informacinių išteklių tvarkymas, įslaptintų pirkimų rizikų valdymas ir jų priežiūra, valstybės žemės valdymas ir notarų taikomi įkainiai.
