Valstybės auditoriai atkreipė dėmesį, kad Vyriausybės kanceliarija dar 2013-aisiais pasirašė maitinimo paslaugų sutartį su bendrove „Taurakalnis“, o šia sutartimi ne tik nemokamai suteikė patalpas bufetui, bet ir leido bendrovei neatlygintinai naudotis virtuvėje esama maisto saugojimo įranga, kavos aparatu, indaplove ir kitais įrenginiais bei priemonėmis.
„Audito metu atkreipėme Vyriausybės kanceliarijos dėmesį, kad toks leidimas neatlygintinai naudotis savo turtu prilygintinas panaudai, tačiau nėra teisinio pagrindo, kuriuo remdamasi Vyriausybės kanceliarija galėjo leisti UAB „Taurakalnis“ naudotis turtu panaudos pagrindais“, – nurodo Valstybės kontrolė.
Vyriausybės atstovai auditoriams nurodė, kad patalpas išnuomoti buvo bandoma du kartus – 2009 ir 2010 metais, tačiau tuomet esą norinčiųjų nuomotis jas neatsirado. Kanceliarija priežastimi įvardijo per didelę pradinę nuomos kainą. Tačiau auditoriai tikina, kad vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, kanceliarija privalėjo patalpas išnuomoti ir tai galėjo padaryti net ir už mažiausią kainą, nes trečiąjį kartą skelbiant nuomos konkursą pradinę kainą leidžiama sumažinti 30 proc., ketvirtąjį – nustatyti bet kokią pradinę kainą.
„Vyriausybės kanceliarijai audito metu buvo pateikti šie pastebėjimai ir rekomenduota artimiausiu metu spręsti susidariusią padėtį ir užtikrinti, kad Vyriausybės kanceliarijos turtas tretiesiems asmenims būtų perduotas teisėtai“, – nurodoma Valstybės kontrolės ataskaitoje.
Kanceliarija, anot specialistų, patikino artimiausiu metu ketinanti organizuoti patalpų ir turto nuomos konkursą.
Anot O.Romančiko, po dviejų nesėkmingų konkursų patalpų nuomai buvo nuspręsta, jog išnuomoti bufetą „yra nerealu“.
Tai BNS patvirtino ir Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Olegas Romančikas. Anot jo, po dviejų nesėkmingų konkursų patalpų nuomai buvo nuspręsta, jog išnuomoti bufetą „yra nerealu“.
„Konkursą netrukus darysime, taip, kaip ir nurodė Valstybės kontrolė – privalome, kalbų nėra (...). Taip, mes už litą išnuomotume, tą litą gautumėme, bet būtumėme kažkiek šimtų ar tūkstančių išleidę skelbimui, tad nieko nelaimėtumėme. Mes tai darydami pasiekėme ekonominį efektą, padarėme geriau, bet pažeidėme nustatytas tvarkas – tas buvo neteisinga“, – pripažino O.Romančikas.
Skaidrumo nepakako ir naudojant lėšas
Taip pat atkreiptas dėmesys, jog nepakankamai skaidriai buvo naudojamos lėšos, skirtos Istorinės atminties puoselėjimo programai įgyvendinti – šiam tikslui 2014-aisiais biudžete buvo numatyta per 72 tūkst. eurų.
Auditoriai konstatavo, kad nebuvo nustatyti kriterijai, pagal kuriuos atrenkami šios programos projektai.
„Todėl įžvelgėme riziką, kad konkrečių finansuotinų projektų (priemonių) atrinkimas nėra pakankamai skaidrus ir kad ta pati priemonė gali būti finansuojama ir kitų asignavimų valdytojų skiriamomis biudžeto lėšomis“, – ataskaitoje tvirtino Valstybės kontrolė.
Vyriausybės atstovai esą sutiko ir dar audito metu parengė projektų atrankos kriterijus.
Iš fondo dengė administracines išlaidas
Auditoriai ataskaitoje priminė dar vasarį konstatuotą faktą, jog Geros valios fondas, kuris rūpinasi kompensacijų už nusavintą žydų religinių bendruomenių turtą paskirstymu, dalį Vyriausybės skirtų lėšų, t.y. beveik 202 tūkst. eurų 2012-2014 metais panaudojo ne pagal paskirtį, t.y. išleido administravimui. Tuo metu teisės aktai administravimo išlaidas leidžia padengti tik gautomis palūkanomis už fondo bankuose laikytas lėšas.
Kaip BNS nurodė Valstybės kontrolės atstovai, atskiro tyrimo dėl to auditoriai nebepradėjo, nes Vyriausybė ir fondas susitarė, jog šie pažeidimai bus išspręsti iki 2023-iųjų, padengiant minėtą skirtuma už palūkanas Fondo gautomis lėšomis.
Nors auditoriai dėl kitų procedūrų, įskaitant ir premjero rezidencijos Turniškėse statybas, didesnių priekaištų neturėjo, pastaruoju atveju rekomendavo „glaudžiau bendradarbiauti su Viešųjų pirkimų tarnyba“.
