Iškviesti į Seimą G.Švedienę pasiaiškinti yra pareikalavę į valdančiąją koaliciją įeinančios frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai parlamentarai Andrius Mazuronis ir Petras Gražulis.
G.Švedienės sprendimą neatsiimti ieškinio neigiamai įvertino ir opozicija.
Dėl siekio per teismą atgauti neteisėtai sumažintą atlyginimą G.Švedienę buvo išsikvietusi Seimo valdyba. Po G.Švedienės apsilankymo Seime Valstybės kontrolė išplatino jos pareiškimą, kuriame ji teigė nesutinkanti su kai kurių politikų vertinimais, jog kreiptis į teismą dėl neišmokėtos atlyginimo dalies yra nemoralu.
Vilniaus apygardos administracinis teismas yra gavęs per tūkstantį valstybės tarnautojų ir teisėjų skundų dėl per krizę sumažintų algų. Skundais prašoma priteisti iš Lietuvos valstybės nuo 2009 metų susidariusį nesumokėtą darbo užmokesčio skirtumą.
Nesumokėtas darbo užmokesčio skirtumas susidarė tarp faktiškai apskaičiuoto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio, kurį nuo 2009 metų pagal Konstitucinio Teismo nutarimą buvo privalu mokėti. Konstitucinis Teismas yra pripažinęs neteisėtu neproporcingą teisėjų bei tarnautojų tarnautojų atlyginimų mažinimą.