Ž.Kindurytė darbą Valstybės kontrolėje pradėjo 2006 metais, iki šios dienos ji ėjo Strateginio planavimo ir analizės skyriaus vedėjos pareigas, prieš tai buvo Audito metodikos skyriaus vyriausioji valstybinė auditorė, IT audito skyriaus vedėja, teigiama Prezidento komunikacijos grupės pranešime.
Naujoji valstybės kontrolieriaus pavaduotoja vadovavo projektui kuriant valstybinio audito poveikio vertinimo metodiką, iš esmės keičiančią valstybinio audito požiūrį į rekomendacijas, jų įgyvendinimą ir stebėseną.
Pasak G.Nausėdos, Valstybės kontrolė, kaip nepriklausoma audito institucija, atlieka itin svarbią funkciją – prižiūri, ar teisėtai valdomas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas, todėl gali objektyviai įvertinti, ar viešosios lėšos naudojamos efektyviai ir skaidriai.
„Tai ypač svarbu šiandieninėmis aplinkybėmis, vertinant viešąsias išlaidas, skirtas kovai su koronaviruso pandemijos padariniais ir planuojant Ekonomikos DNR investicijas bei būsimų ES fondų panaudojimą“, – pranešime teigė G.Nausėda, ne kartą pabrėžęs, kad biudžete turi būti randama pakankamai lėšų socialinei atskirčiai mažinti, o investicijos turi būti skiriamos ten, kur ilguoju laikotarpiu bus sukurta didžiausia pridėtinė vertė.
Prezidento teigimu, valstybės kontrolieriaus pavaduotojos kompetencijos ir patirtis padės ieškoti netradicinių sprendimų tobulinant ir efektyvinant audito procesą, pritaikant naujausias informacines technologijas institucijos veiklos procesuose ir siekiant aukštesnio rekomendacijų įgyvendinimo lygio.
Gegužės pradžioje Seime prisiekė naujasis valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas, iki tol dirbęs kontrolieriaus pavaduotoju.
