Milane mados dizaino bakalauro studijas baigusi klaipėdietė šiemet tikėjosi Italijoje tęsti magistrantūros studijas ir vylėsi, kad jai pavyks gauti Lietuvoje antrus metus vykdomo projekto „Kitas šimtas“ stipendiją. Deja, teko smarkiai nusivilti.
Brangios studijos
K.Neimontaitė Milane esančioje aukštojoje mokykloje „Nuova Accademia Di Belle Arti“ (NABA) baigė mados dizaino studijas ir nusprendė tęsti magistro studijas kitoje Milane esančioje privačioje aukštojoje mokykloje „Domus Academy“.
Kadangi, pasak jos, šios dvi aukštosios mokyklos yra pasirašiusios bendradarbiavimo sutartį, merginai buvo lengviau įstoti į magistro studijas, be to, „Domus Academy“ pažadėjo suteikti nemenką nuolaidą – vietoje 20 tūkst. eurų per metus K.Neimontaitei už studijas būtų reikėję mokėti 13 tūkst. eurų.
Visgi ir tokia suma daugelio lietuvių šeimai atrodo sunkiai įkandama, ypač kai tėvams reikėjo mokėti ir už bakalauro studijas.
„Tad labai apsidžiaugėme sužinoję, kad Lietuva padeda į geriausias pasaulio aukštąsias mokyklas įstojusiems lietuvaičiams. Daug vilčių dėjome į Lietuvoje vykdomą projektą „Kitas 100“, – pradėjo pasakoti K.Neimontaitės mama Aušra Neimontienė.
Konkursas studijoms užsienyje remti „Kitas 100“ Lietuvoje organizuojamas tik antrus metus. Viešai deklaruojama, kad šitaip mūsų valstybė siekia paremti į geriausias pasaulio aukštąsias mokyklas įstojusių ar jau studijuojančių jose ir pasiryžusių po mokslų grįžti dirbti į Lietuvą asmenų studijas.
Skelbiama, kad per metus vienam studentui gali būti skirta apie 20 tūkst. eurų.
Parama gali būti skiriama studijų kainai sumokėti bei pragyvenimo išlaidoms užsienio valstybėje padengti. Asmuo gali gauti abiejų rūšių paramą, tačiau maksimali paramos suma negali viršyti 20 140 eurų per metus. Viena iš esminių sąlygų – paramą gavęs asmuo įsipareigoja 3 metus po studijų baigimo dirbti Lietuvoje.
„Domus Academy“ pažadėjo suteikti nemenką nuolaidą – vietoje 20 tūkst. eurų per metus K.Neimontaitei už studijas būtų reikėję mokėti 13 tūkst. eurų.
Vertinimas nustebino
Suprantama, kad norinčiųjų gauti tokią paramą yra daugiau, nei skiriama lėšų, todėl yra nurodyti aiškūs kriterijai, kaip renkami laimėtojai. Skelbiama, kad daugiausia – 50 proc. balų – vertinimo sudaro aukštosios mokyklos užimama vieta tarptautiniuose reitinguose.
„Domus Academy“ yra viena geriausių akademijų, pripažinta internacionaliniu lygmeniu. Pavyzdžiui, 2017-aisiais geriausių aukštųjų mokyklų reitinge ji buvo net 10 vietoje. Tad maniau, kad turiu labai daug šansų gauti paramą„, – pasakojo K.Neimontaitė.
Tačiau iš Valstybinio studijų fondo gautas atsakymas merginą ne juokais nustebino.
„Man buvo atsakyta, kad jie nagrinėjo finansavimą dėl studijų NABA akademijoje. Kodėl? Juk aš planuoju studijuoti „Domus Academy“. Informavau apie tokią apmaudžią klaidą Studijų fondą. Juk NABA nepatenka į geriausių aukštųjų mokyklų reitingus, tad akivaizdu, kad gauti rėmimą stojant į šią mokyklą nebūtų jokių šansų. Jokių kitų mano dokumentų ar motyvacinio laiško jau net nebevertino“, – pasakojo mergina.
Iš susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, kad Valstybinio studijų fondo specialistai teigia laikantys „Domus Academy“ tik NABA padaliniu.
„Siekiant nustatyti, ar asmens pasirinkta aukštoji mokykla patenka tarp geriausiųjų pasaulio aukštųjų mokyklų, vertinama pati aukštoji mokykla ir informacija apie ją, o ne atskiri jos padaliniai“, – rašoma viename Valstybinio studijų fondo atsakyme studentei.
Tokie argumentai pribloškė tiek K.Neimontaitę, tiek jos mamą.
„Visuose universitetų reitingų sąrašuose „Domus Academy“ pateikiama kaip atskiras universitetas, o ne NABA padalinys, kaip bandoma klaidingai teigti. „Domus Academy“ turi ir savo atskirą oficialų tinklalapį. NABA universitete mados dizaino magistro kursas trunka 2 metus ir pagal metodiką bei reitingavimą skiriasi nuo kurso, kuris yra „Domus Academy“. Jie ignoruoja faktus“, – pasakojo K.Neimontaitė.
„Nebūtų pikta, jei sakytų, kad mano dukra netinka kaip fizinis asmuo ar nepateikė pakankamai motyvų, bet toks klaidingas aukštųjų mokyklų plakimas į vieną varo į neviltį“, – apmaudo neslėpė mama.
Pasiteiravus, ar po tokio akibrokšto teko lieti ir ašaras, mama neslėpė: „Dukra ne tik verkė, bet ir klykė iš nevilties.“
Pasak jos, stebint tokią situaciją nori nenori ima kilti mintys – galbūt stengiamasi bet kokiu būdu išbraukti iš sąrašų kuo daugiau pretendentų, kad liktų vietų „saviems“.
Esame labai nusivylę Lietuva. Net nebeisime balsuoti, nes viskas yra beprasmiška, – antrino mama.
„Nepriklausome vadinamajai grietinėlei, vadinasi, mums nieko nereikia“, – apgailestavo A.Neimontienė.
Kol kas K.Neimontaitei svajonės apie tolimesnes studijas teko atidėti į šoną. Dabar mergina ketina ieškoti darbo užsienyje.
„Lietuva man atsuko nugarą, važiuosiu laimės ieškoti į užsienį. Norėčiau padirbėti mados industrijoje, įgyti patirties. Žinoma, jei būčiau pabaigusi „Domus Academy“, tai būtų daug lengviau, nes jie suteikia galimybę atlikti praktiką geresnėse firmose, tad lengviau įsitvirtinti. Deja“, – apgailestavo mergina.
„Esame labai nusivylę Lietuva. Net nebeisime balsuoti, nes viskas yra beprasmiška“, – antrino mama.
Laikosi savo
Valstybinio studijų fondo direktoriaus Ernesto Jasaičio pasirašytame atsakyme K.Neimontaitei pateikiama informacija, kad fondas rugsėjo mėnesį kreipėsi į LR kultūros atašė LR ambasadoje Italijoje, prašydamas pateikti „Domus Academy“ įvertinimą.
„Gauta informacija, kad „Domus Academy“ nėra oficiali Italijos aukštoji mokslo įstaiga, todėl jos išduodami diplomai neturi teisinės galios Italijoje. Papildomai nurodyta, kad „Domus Academy“ yra sudariusi sutartį su NABA aukštąja mokykla, kuri yra oficiali Italijos aukštojo mokslo įstaiga (AFAM) sektoriuje ir pagal šį susitarimą studentams, besimokantiems „Domus Academy“, išduodami finaliniai diplomai NABA vardu“, – rašoma atsakyme.
Taip pat aiškinama, kad fondas tiesiogiai kreipėsi ir į NABA aukštąją mokyklą. Esą užklausoje prašyta nurodyti, ar „Domus Academy“ yra savarankiška aukštoji mokykla ir kuri iš jų išduoda galutinius diplomus studentams, baigusiems mados dizaino magistro studijas.
„Atsakyme nurodyta, kad „Domus Academy“ yra studijas bakalauro kvalifikacinį laipsnį įgijusiems asmenims vykdanti mokykla, kuri formaliai naudojasi NABA aukštosios mokyklos vardu. Papildomai nurodė, kad baigus šias studijas, įgyjamas akademinis magistro laipsnis. Diplomą išduoda NABA. Šis diplomas yra oficialiai pripažįstamas visoje Europoje ir pasaulyje.
Išanalizavus gautą informaciją, matyti, kad „Domus Academy“ savarankiškai oficialiai pripažįstamų aukštojo mokslo diplomų neišduoda. Baigus jūsų pasirinktas studijas, oficialiai pripažįstamą ir teisinę galią turintį diplomą išduoda NABA“, – aiškinama oficialiame atsakyme klaipėdietei.
Neaiškūs reikalavimai
„Tuomet kodėl reikalavimuose nebuvo jokių nurodymų, kad sertifikatas turi turėti teisinį pagrindą? Reikalavimuose nebuvo akcentuojama, kad aukštoji mokykla negali bendradarbiauti ar būti gimininga su kitomis mokymo įstaigomis. Taip pat nėra akcentuojama, kad tai privalo būti valstybinė įstaiga. Jie nori susieti šias dvi aukštąsias mokyklas vien dėl to, kad išduodant sertifikatą „Domus Academy“ bendradarbiauja su NABA? Bet juk tai du skirtingi privatūs universitetai, kurie yra tik pasirašę bendradarbiavimo sutartį„, – piktinosi A.Neimontienė.
Pasak jos, labiausiai pikta dėl to, kad norima suklaidinti.
„Tiesiog Valstybinis studijų fondas atrado priežastį, kaip pateisinti pačių padarytą klaidą. Aiškina, kad įstojau į NABA, o ne į „Domus Academy“, lyg aš nežinočiau, kur iš tikrųjų įstojau“, – piktinosi ir K.Neimontaitė.
„Ne visi gali laimėti“
Susisiekus telefonu su Valstybinio studijų fondo direktoriaus pavaduotoja Vaida Stonyte-Gaubiene, ji tikino, kad nepatenkintų studentų būna ir daugiau.
„Be abejo, kreipiasi konkurso nelaimėję studentai, bet mes visuomet turime teisinius argumentus ir galime pagrįsti savo sprendimą. Reikėtų nepamiršti, kad tai yra konkursas ir ne visi jį gali laimėti“, – sakė V.Stonytė-Gaubienė.
Pasiteiravus, ar nebūtų pravartu konkurso nuostatuose detaliau išvardinti, kokiais kriterijais vadovaujamasi vertinant aukštąsias mokyklas, Valstybinio studijų centro atstovė tikino, kad iki šiol toks poreikis nebuvo iškilęs.
„Be abejo, teisės aktus visada galima tobulinti. Apsvarstysime tokią galimybę, jei studentams yra neaišku. Gal kitais metais organizuodami konkursą patikslinsime dar aiškiau“, – žadėjo V.Stonytė-Gaubienė.
Ji akcentavo, jog pagal nusistovėjusią praktiką vertinama, kad žmogus studijuoja toje mokykloje, kuri išduoda diplomą.
Reikėtų nepamiršti, kad tai yra konkursas ir ne visi jį gali laimėti, – sakė V.Stonytė-Gaubienė.
„Yra reikalavimas, kad baigęs studijas jaunuolis dirbtų Lietuvoje 3 metus pagal įgytą kvalifikaciją. Tad jeigu jis bandytų įsidarbinti Lietuvoje pagal kvalifikaciją, kuri nėra pripažįstama, jam tiesiog nepavyktų įvykdyti šio reikalavimo. Todėl ir įvertinama ta mokykla, kuri išduoda diplomą ir suteikia kvalifikaciją“, – akcentavo V.Stonytė-Gaubienė.
Teigiama, kad šiemet prašymus dalyvauti konkurse pateikė daugiau kaip 50 studijas užsienio valstybėse pasirinkusių studentų. Parama studijoms šiemet skirta iš viso 19 konkurso dalyvių: 7 studentams iš Kembridžo universiteto, 2 iš Oksfordo universiteto, 2 studentams iš Londono universiteto koledžo, taip pat parama skirta studijas Masačusetso technologijos institute, Šveicarijos federaliniame technologijos institute, Džono Hopkinso universitete, Londono imperatoriškajame koledže, Berklio muzikos koledže, Vienos muzikos ir teatro universitete, Bocconi universitete, The Cooper Union aukštojoje mokykloje pasirinkusiems studentams.
Paramą studijoms užsienyje gavo asmenys, pasirinkę įvairias studijų programas: molekulinės biologijos, bioinformatikos, verslo administravimo, ekonomikos, švietimo, matematikos, gamtos mokslų, fizikos, architektūros, fortepijono, Lotynų Amerikos politikos ir kt.
Rinkdama konkurso laimėtojus paramą administruojančio Valstybinio studijų fondo sudaryta komisija vertino ne tik aukštosios mokyklos užimamą vietą tarptautiniuose reitinguose, bet ir asmens motyvaciją, rekomendacinius laiškus, gyvenimo aprašymą. Papildomi balai buvo skirti asmenims, atitinkantiems Vyriausybės patvirtintus socialinius kriterijus.