Valstybės tarnautojų „ištarnybinimą“ planuojama nukelti metams

Už tokj siūlymą po svarstymo šią savaitę balsavo 66 parlamentarai, prieš buvo vienas, keturi susilaikė.

Pataisos priėmimas numatomas per pratęstą rudens sesiją sausį.

Pagal šiemet įsigaliojusį naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose sudarytos komisijos turėjo įvertinti valstybės tarnautojų pareigybes ir tas, kurios nevykdo viešojo administravimo bei neatitinka valstybės tarnautojo apibrėžimo, nuo sausio 1 dienos panaikinti.

Projekto iniciatoriai Martynas Katelynas, Kęstutis Vilkauskas ir Rita Tamašunienė iš pradžių siūlė, kad nuo kitų metų sausio 1 dienos turi būti panaikintos tik laisvos valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančios pareigybės.

Užimtas pareigybes jie siūlė naikinti tik tada, kai jas einantis valstybės tarnautojas išeitų iš darbo. 

Tačiau Seimas atsižvelgė į Seimo Teisės departamento, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narių, atsakingų institucijų nurodytas rizikas ir nutarė, kad jau galiojantis valstybės tarnautojų „ištarnybinimas“ tiesiog turėtų būti nukeltas metams – iki 2026 metų sausio 1 dienos.

Pasak Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkės Daivos Žebelienės, nors nebus spėta pataisą priimti iki Naujųjų metų, valstybės institucijos, žinodamos apie ketinimą nukelti įstatymo įsigaliojimą, neturėtų skubėti jo vykdyti.

„Puikiai suprantu, kad čia yra toks paskutinės minutės bandymas užgesinti tą gaisrą, kuris bu­vo su­kel­tas praėjusios ka­den­ci­jos Sei­mo pri­im­tos re­for­mos, bet turime laiko tiek, kiek turime“, – pristatydamas projektą sakė M. Katelynas.

Tuo metu konservatorius Audrius Petrošius tvirtino, kad siūlymai keisti jau galiojančią normą sukurs chaosą ir dvigubus standartus.

„(...) tos sa­vi­val­dy­bės ar­ba tos įstai­gos ir ins­ti­tu­ci­jos, ku­rios ven­gia vyk­dy­ti įsta­ty­mus, at­si­durs pa­lan­kes­nė­je padėtyje nei tos, ku­rios tuos įsta­ty­mus vyk­dė ki­tų at­žvil­giu“, – sakė jis.

Anot buvusios Vyriausybės kanclerės konservatorės Giedrės Balčytytės, yra ke­li šim­tai žmo­nių, ku­rių sta­tu­sas jau pa­keis­tas, todėl įstatymo galiojimo atidėjimas būtų neteisingas jų atžvilgiu.