Kaip pranešė Prezidentūra, oficialiame sveikinime Lenkijos vadovui Andrzejui Dudai ir šalies žmonėms G.Nausėda akcentavo ilgametę Lietuvos ir Lenkijos bendrystę, paremtą bendra istorija Abiejų Tautų Respublikoje.
Prezidentas priminė valstybes vienijančias istorines sukaktis: šiemet minimos paskutinio Jogailaičių dinastijos Lietuvos ir Lenkijos valdovo Žygimanto Augusto 500-ąsias gimimo metinės, o kitais metais – Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Abiejų Tautų įžadų 230-osios metinės.
Šalies vadovas padėkojo Lenkijai už solidarumą užtikrinant Baltijos regiono saugumą ir demokratinių vertybių, žmogaus teisių ir laisvių gynimą kaimynystėje.
Tiesa, Lenkijos valdančioji partija „Teisė ir Teisingumas“ pati sulaukia kritikos dėl demokratinių vertybių ir žmogaus teisių pažeidimų.
Europos Komisija yra pradėjusi kelias pažeidimo nagrinėjimo procedūras dėl Lenkijos valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) inicijuotų teismų reformų. Briuselio teigimu, jos meta iššūkį demokratijai ir teisės viršenybei, pakirsdamos teisėjų nepriklausomumą. PiS tvirtina, kad jos reformų tikslas yra kova su korupcija teismų sistemoje.
Į valdžią atėjus PiS, spaudos laisvės situacija šalyje pablogėjo. Šį balandį paviešintame Žiniasklaidos laisvės indekse Lenkija nukrito į visų laikų žemiausią vietą – 62-ą. Prieš penkerius metus ji buvo 18-oje vietoje. Palyginimui: Lietuvai šiemet teko 28 vieta, Latvijai – 22, Estijai – 14.
Lenkija kritikuojama ir dėl priešiškos retorikos LGBT bendruomenės atžvilgiu. Neseniai prezidentas A.Duda pasaulio žiniasklaidos dėmesio centre atsidūrė palyginęs „LGBT ideologiją“ su komunizmu. 2019 metais Lenkijoje imta skelbti „zonas be LGBT“, šiuo metu išsiplėtusias į 90 šalies miestų ir miestelių.
Pastarosiomis savaitėmis šimtai tūkstančių lenkų išėjo į gatves protestuoti, kai spalio 22 dieną šalies aukščiausios instancijos teismas nusprendė, kad dabartiniai įstatymai, leidžiantys abortus vaisiaus apsigimimo atvejais, prieštarauja konstitucijai.
Pasveikino ir S.Skvernelis
Premjeras S.Skvernelis savo sveikinime pažymi, kad Lenkija ir ir Lietuva yra „broliškos tautos ir istorinės sąjungininkės“, kurios kartu sieks tautų klestėjimo ir kurs gerovę suvienytoje Europoje.
„Šiandien pasididžiavimo Lenkijos valstybe ir tauta diena, kuri primena, kad net didžiausi sunkumai yra įveikiami. Neabejoju, jog drauge išspręsime ir COVID-19 pandemijos iššūkį. Džiaugiuosi intensyviu Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių bendradarbiavimu visomis temomis ir visais lygiais“, – sakoma premjero sveikinime.
Jis taip pat išsakė įsitikinimą, kad „Lietuvos ir Lenkijos dvišalių santykių darbotvarkė bus toliau intensyviai plėtojama, o bendradarbiavimas tarptautinėse organizacijose, ypač Europos Sąjungoje ir NATO, padės užtikrinti plačią paramą bendrai teikiamiems siūlymams ir politiniams pasirinkimams“.
Apie nepriklausomybės atkūrimą Lenkijoje paskelbta 1918-ųjų lapkričio 11-ąją, Juzefui Pilsudskiui po kalinimo Vokietijoje grįžus į Varšuvą bei Lenkijos pajėgoms išvadavus šalies pietus nuo okupacinės Austrijos-Vengrijos imperijos kariuomenės.
Daugelį dešimtmečių Lenkijoje šią dieną drausta minėti, o nacionaline švente lapkričio 11-oji paskelbta 1989 metais, kai Lenkijos profesinių sąjungų judėjimo „Solidarumas“ pastangomis žlugo komunistinis režimas.
