V.Landsbergis sprendimą dėl jo pripažinimo valstybės vadovu pakomentavo lakoniškai ir be didelio entuziazmo.
„Ar reikėtų mane sveikinti? Nežinau… Labiau Lietuvą reikia sveikinti, kad pagaliau prilygo Estijai.
Estija jau seniai sutvarkė, kad Arnoldas Rüütelis nuo 1990 m. kovo buvo prezidentas“, – 15min sakė politikas.
Svarstydamas, kodėl prireikė kone 30 metų įteisinti tam, kas nepriklausomybės pradžioje net užsienyje buvo pripažįstama – įvairių šalių lyderiai bendraudavo su Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininku kaip su valstybės vadovu, neišvengiant net užgauliojimų, pašnekovas teigė: „Daug kam nėra abejonių. Komuna yra kerštinga.“
Nepaisant opozicijos pasipriešinimo, ketvirtadienį posėdžiavęs Seimas balsų dauguma pritarė, kad buvusiam AT-AS pirmininkui, kuris tuomet buvo faktinis nepriklausomybę paskelbusios Lietuvos vadovas, būtų suteiktas valstybės vadovo statusas. Įstatymas įsigalios, jei jį pasirašys prezidentas.
Už tai, kad valdančiosios konservatorių partijos garbės pirmininkas būtų pripažintas buvęs pirmuoju atkurtos Lietuvos vadovu, balsavo 74 tautos atstovai, prieš buvo 1, susilaikė 4.
Vieningai „už“ balsavo valdantieji – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio, Laisvės frakcijos. Nuomonės opozicijos gretose, ypač Demokratų frakcijoje „Vardan Lietuvos“, išsiskyrė.
Dauguma opozicionierių balsavimui išvis nesiregistravo, keli elgėsi kitaip: Lietuvos regionų frakcijos atstovas Remigijus Žemaitaitis registravosi, tačiau pozicijos balsuodamas neišreiškė, socialdemokratas Zigmantas Balčytis ir „valstietis“ Zenonas Streikus balsuodami susilaikė.
Posėdyje neapsieita ir be įžeidinėjimų. Opozicinės Lietuvos regionų frakcijos atstovas Petras Gražulis siūlė taisyti įstatymą ir V.Landsbergiui suteikti ne valstybės vadovo, o imperatoriaus statutą, tačiau Seimas tokios iniciatyvos apsisprendė net nesvarstyti.
