Retas darbuotojas žino, jog pakeliui į darbą ir iš darbo patirtos traumos gali būti pripažintos kaip draudiminiai įvykiai, už kuriuos nedarbingumo metu priklauso išmoka, siekianti 100 proc. NETO kompensuojamojo uždarbio, taikomo ligos išmokoms skaičiuoti. Tiesa, niuansų čia - ne vienas ir ne du, kuriuos tenka išmanyti.
Apie traumas, pakeliui į darbą
LR nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas nustato, jog draudžiamaisiais įvykiais taip pat pripažįstami apdraustiesiems asmenims įvykę nelaimingi atsitikimai, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie yra įvykę pakeliui į darbą ar iš darbo.
Tokiais įvykiais, įskaitant eismo įvykius, laikomi nelaimingi atsitikimai, įvykę darbuotojui esant tarp darbo ir gyvenamosios vietos, ne darbovietėje esančios vietos, kurioje darbuotojui išmokamas darbo užmokestis, vietos ne darbovietės teritorijoje, kurioje darbuotojas gali būti pertraukos pailsėti ar pavalgyti metu bei kitos darbovietės.
Apie nedarbingumo išmokos dydį
„Jei išlaikomos numatytos sąlygos, darbuotojui nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo lėšomis kompensuojamas nedarbingumas nuo pirmosios dienos, o ligos išmoka siekia 100 proc. kompensuojamojo uždarbio, taikomo ligos išmokoms skaičiuoti. Tuo tarpu paprasto nedarbingumo metu šis dydis yra mažesnis“, – pasakoja R. Zubkevičiūtė.
Anot jos, siekiant, kad nedarbingumas būtų pripažintas įvykiu, įvykusiu pakeliui į arba iš darbo, labai svarbu tinkamai jį fiksuoti: nukentėjęs darbuotojas, jeigu pajėgia, taip pat asmuo, matęs įvykį arba jo pasekmes, privalo nedelsdamas apie tai pranešti padalinio vadovui, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai arba darbuotojų saugos ir sveikatos specialistui.
Taip pat įmonės vadovo įsakymu turėtų būti patvirtinama dvišalė komisija, kuri raštiškai kreiptųsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, suteikusią medicinos pagalbą darbuotojui, dėl pažymos apie traumos sunkumą.
Kada tikėtis išmokos?
Dvišalė komisija sulaukusi nukentėjusiojo paaiškinimo užpildo N-2 formos aktą. (Kaip užpildyti N-2 formos aktą nurodyta Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodiniuose nurodymuose - čia; N-2 formą taip pat galima rasti VDI puslapyje - čia).
Surašius nelaimingo atsitikimo pakeliui į/iš darbo N-2 formos aktą (3 egzemplioriai), vienas egzempliorius ir tyrimo medžiagos originalai paliekami įmonėje, o po vieną akto egzempliorių darbdavys įteikia ar išsiunčia: VDI teritoriniam skyriui (papildomai pridedamos patvirtintos tyrimo dokumentų kopijos (darbo sutartis, darbo grafikas ir k.t.); nukentėjusiam darbuotojui arba jo įgaliotam asmeniui.
Tik VDI perdavus Nelaimingo atsitikimo pakeliui į/iš darbo N-2 formos aktą į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių, nukentėjęs darbuotojas gaus išmoką už nedarbingumo laikotarpį.
Nedarbingumas apmokamas nuo pirmos dienos iš privalomojo draudimo nuo nelaimingų atsitikimo ir profesinių ligų lėšų.
Nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo turi būti ištirtas per 10 darbo dienų. Tyrimo procedūra nurodyta Nelaimingų atsitikimų tyrimo ir apskaitos nuostatuose - čia.
Apie darbuotojų traumas dirbant nuotolyje
– Rita, jei traumą patyręs asmuo, dirbo per nuotolį iš namų dėl Covid aplinkybių ir trauma patyrė pietų metu? Ar jam priklausys minima išmoka?
– Dirbant iš namų, kaip ir dirbant darbovietės patalpose, pietų pertraukos laikas neįeina į darbo laiką, todėl darbuotojo susižalojimas lauke pietų pertraukos metu tiriamas kaip nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo.
– Kokia praktika bus taikoma, jei trauma užklupo dirbant užsienyje?
– Dirbant nuotoliniu būdu gimtojoje šalyje ir užsienyje, įvykiai, įvykę darbo laiku, darbo vietoje (su darbdaviu sutartoje nuotolinėje darbo vietoje) bei vykdant darbdavio paskirtą užduotį, yra tiriami kaip nelaimingi atsitikimai darbe.
– Nemažai asmenų į darbą vyksta paspirtukais, žinome, kad tai padidintos rizikos transporto priemonė. Kaip traktuojama nelaimės atveju, kad tai buvo kelionė į darbą ir kokios atsakomybės tenka pavyzdžiui darbdaviui ar pačiam asmeniui, jei jis, pavyzdžiui, nesilaikė saugos reikalavimų (rizikingai važiavo, nedėvėjo šalmo)?
– Įvykiai, įvykę kelionės į darbą ar iš darbo metu, taip pat ir eismo įvykiai susiję su bet kokia transporto ar kita priemone (automobilis, paspirtukas, riedlentė, riedučiai, dviratis, valtis ir t. t. ), tiriami kaip nelaimingi atsitikimai pakeliui į/iš darbo.
Tiriant kiekvieną įvykį darbe ar pakeliui iš darbo arba į darbą yra nustatomos įvykio aplinkybės ir priežastys. Jei ištyrus įvykį nustatoma, kad darbuotojas nukentėjo dėl savo paties padaryto pažeidimo, tai toks įvykis gali būti pripažintas nedraudiminiu.
– Į ką dar patartumėte atkreipti dėmesį artėjant žiemai?
– Į padidėjusias traumų rizikas ypatingai svarbu atkreipti dėmesį ten, kur žmonės dirba lauke. Kritimų dėl slidumo įmanoma išvengti, jei avima patogiais batais gruoblėtu padu, ant batų užsidedant specialias apsaugas, skirtas saugiam vaikščiojimui ledu, per sniegą ar esant plikšalai.
Takeliai ir gatvės darbovietėse turi būti pabarstyti smėliu ar kitaip užtikrintas geras sukibimas tiek važiuojant, tiek einant. Svarbu prisiminti, jog žiemos metu daug laiko tenka praleisti tamsoje, tad svarbu dirbant šalia gatvių dėvėti atšvaitus, įvertinti, kad automobilių stabdymo kelias yra daug ilgesnis.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad atšalus orams ir iškritus sniegui, padidėja nelaimingų atsitikimų darbe bei pakeliui į darbą ir iš darbo tikimybė, todėl siekiant sukurti saugią aplinką būtina į tai atsižvelgti.
Kilus klausimams dėl darbo santykių VDI galima konsultuotis:
El. paštu info@vdi.lt, raštu ir VDI Facebook paskyroje;
Telefonu 8 5 213 9772 (I-IV: 9:00-16:00; V: 9:00-15:00, pertrauka 12:00-13:00);
Mobiliųjų įrenginių programėlėje „Žinok teises“.
Žinote, kur dirbama nelegaliai?
Praneškite raštu arba pasitikėjimo telefonu 8 5 213 9750.
