Ilgametis VLKK narys, Vilniaus universiteto profesorius kalbininkas Bonifacas Stundžia sako, kad sąrašas yra pasenęs ir neatitinka komisijos veiksmų, kurie „daugiau susiję su rekomendacijomis, o ne draudimas“.
„Diskusija inicijuojama dėl to, kaip sąrašą pakeisti, pertvarkyti, kad tai būtų rekomendacijos formos dokumentas, o ne sąrašas, kuris kažką draudžia, kai už klaidas reikia mokėti. Dokumentas pasenęs, jame yra ir pasenusių faktų, kuriuos reikia mesti, keisti jo statusą“, – BNS sakė profesorius.
Anot jo, nors šis dokumentas leido taikyti net ir finansines nuobaudas už kalbos normų nesilaikymą, realybėje baudos neskiriamos. Tuo metu pats sąrašas kėlė daug diskusijų tiek visuomenėje, tiek tarp komisijos narių.
Pastarąjį kartą VLKK nutarimas, apibrėžiantis didžiausias žodyno, žodžių darybos, sakinių konstrukcijos, kirčiavimo ir kitas klaidas, atnaujintas prieš kelerius metus, iš jo, pasak B.Stundžios, išbraukta dalis nebeaktualių, pasenusio vartojimo skolinių. Jo teigimu, galutinai dėl dokumento likimo turėtų apsispręsta dar šiemet arba kitų metų pradžioje.
„Kai kuriuos aspektus, matyt, reikės išimti ir formuoti kaip atnaujintas rekomendacijas, kai ką – iš viso išmesti. Pats dokumentas nežinau ar liks iš viso“, – svarstė jis.
B Stundžia sako, kartu būtina atnaujinti ir prieš daugiau nei du dešimtmečius priimtą Valstybinės lietuvių kalbos įstatymą, kyla būtinybė reglamentuoti ir tautinių mažumų kalbas. Jis tikisi, kad tai bus padaryta dar šią Seimo kadenciją.
„Norime eiti į priekį, bet ne viskas priklauso nuo kalbininkų, filologų – ir politikai daug ką turi padaryti“, – sakė jis.
Buvusi VLKK pirmininkė, komisijos narė Daiva Vaišnienė sutinka, kad nuolat besikeičiant leksikai, visuomenėje kyla nepasitenkinimas ir dėl kai kurių žodžių įtraukimo ar neįtraukimo į sąrašą, todėl prieš ketverius metus ir nuspręsta svetimybių vartojimą apibrėžti tik rekomendacijomis.
Ji tikina, kad beveik dvidešimt metų galiojantis VLKK nutarimas dėl didžiųjų kalbos klaidų yra „teisinis pamatas“ prižiūrėti kalbos taisyklingumą, kurio atsisakius Valstybinės kalbos įstatymo nuostatos liktų „formalios ir deklaratyvios“. Tačiau ji taip pat sutiko, kad Valstybinė kalbos inspekcija nuobaudų netaiko ir Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas „primena šautuvą, kabantį ant sienos tikintis, kad jis kada nors ir iššaus“.
„Arba ta sistema turėtų būti efektyvi, arba galima ją padaryti lankstesnę. Šiuo atveju, svarstymai ir diskusijos greičiausiai yra susijusios su bandymu sistemą padaryti lankstesnę, ne tokią griežtą, kad realybė atitiktų teisinę praktiką“, – sakė ji.
Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojas Donatas Smalinskas kol kas susilaiko nuo vertinimų ir nori palaukti diskusijos. Jis patvirtino, kad bent pastaraisiais metais baudos ar nurodymai dėl kalbos klaidų nebuvo skiriami, dažniausiai skiriami įspėjimai.
