Kerpiniai pušynai – Europos mastu saugomas natūralių buveinių tipas.
Anot tarnybos, kerpiniai pušynai – tai šviesūs pušynai su šilumamėgėmis rūšimis ir gausia kerpių danga. Kerpiniai pušynai auga ypač sausose ir nederlingose augavietėse. Didžiausi šių buveinių plotai telkiasi Pietų ir Pietryčių Lietuvos smėlėtose lygumose, žemyninėse kopose, kitur jos labai retos arba jų visai nepasitaiko.
Šiems medynams būdingos žemos, kreivakamienės pušys, beržų priemaiša.
Anot tarnybos, kerpiniai pušynai labai svarbūs biologinės įvairovės požiūriu, nes jie tinkami gyventi ir augti daugeliui siauros specializacijos rūšių, kai kurios jų yra saugomos.
Tokiose buveinėse auga vėjalandė šilagėlė, smiltyninis gvazdikas, kalninė arnika, gorskio pūtelis. Jose augantys čiobreliai, vanagės, gelteklės ir kiti medingi augalai privilioja taip pat šilumai reiklias laukines bites, drugius ir kitus vabzdžius, tarp kurių yra nemažai retų ir nykstančių.
Negyvoje šių pušų medienoje vystosi reti vabalai – ūsuočiai dailidės, pušiniai plokščiavabaliai, šneiderio kirmvabaliai. Pamiškes mėgsta lėliai, lygutės, dirvoniniai kalviukai, tuoktuves kelia tetervinai. Pamiškėse uoksus užima žalvarniai, kukučiai.
Pasak institucijos, kerpiniai pušynai yra jautrios buveinės, todėl tokiems miškams išsaugoti reikalingas ypatingas dėmesys ir specifinių gamtosauginių priemonių taikymas.