Nuo vasaros į vandens tiekimo įmones plaukė aplinkos ministro Kęstučio Navicko pasirašyti įsakymai grąžinti milijonus eurų Europos Sąjungos (ES) paramos, neva panaudotos netinkamai – dabar juos jau gavo 24 iš 60 Lietuvoje veikiančių šios srities bendrovių.
Bene liūdniausia padėtis – Trakuose. Mat „Trakų vandenys“ privalo grąžinti beveik 1,377 mln. eurų, o tai sudaro net 98,8 procento įmonės metų apyvartos.
„Nežinome, ką daryti. Toks įspūdis, kad ir Aplinkos ministerija nelabai nutuokia, kuo čia viskas baigsis. Savivaldybė mums suteikti tokios garantijos negali, bankai tikrai nepaskolins. O bankrutuoti neturime teisės. Kreipėmės į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, kad ji išaiškintų, ar galėsime šią sumą įtraukti į paslaugų kainą. Vanduo tuomet pas mus, aišku, smarkiai pabrangtų, tačiau kitos išeities nėra“, – dienraščiui tvirtino „Trakų vandenų“ vadovas Romas Ingelevičius.
„Kretingos vandenys“ turės grąžinti 385,5 tūkst. eurų paramos. „Šakių vandenims“ teks grąžinti daugiau nei milijoną eurų, arba 91,9 proc. metų pajamų.
Lietuvos vandens tiekimo įmonių asociacijos vadovas Bronius Miežutavičius sako, kad iš viso jau nurodyta grąžinti apie 16 mln. eurų gautos ES paramos. Didžiausias sumas turės atiduoti „Vilniaus vandenys“ (4,02 mln. eurų), „Kauno vandenys“ (2,32 mln. eurų), „Aukštaitijos vandenys“ (1,156 mln. eurų).
Šias lėšas investavusios savivaldybių įmonės neįvykdė iškeltų reikalavimų ir nepriviliojo reikiamo skaičiaus žmonių prisijungti prie centralizuotos sistemos.
