Aplinkos ministras Kęstutis Navickas pranešė, jog rengiamos geriamojo vandens įstatymo pataisos, kad viešiesiems vandens tiekėjams, nepriklausomai nuo jų dydžio, būtų prievolė mažiausiai kartą per metus atlikti geriamojo vandens cheminės sudėties tyrimus ir apie jų rezultatus informuoti abonentus.
„Arsenas yra kontroliuojamas rodiklis geriamajame vandenyje, jis nuolatos turi būti kontroliuojamas. Pastarieji įvykiai, kai lyg netikėtai arseno randama ir ypač nedidelėse vandenvietėse, privertė mus labai smarkiai sunerimti. (...) Paprašėme savo teritorinių inspektorių, kad jie atidžiau ir akyliau pažiūrėtų į šį rodiklį“, – BNS sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja Ilona Drulytė.
Pastarieji įvykiai, kai lyg netikėtai arseno randama ir ypač nedidelėse vandenvietėse, privertė mus labai smarkiai sunerimti. Paprašėme savo teritorinių inspektorių, kad jie atidžiau ir akyliau pažiūrėtų į šį rodiklį, – BNS sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja Ilona Drulytė.
Anot jos, pagal taisykles, mažose vandenvietėse, tiekiančiose iki 100 kubinių metrų vandens per parą, arseno kiekį reikėtų tirti kartą per dvejus metus. Tačiau dabar paprašyta atkreipti dėmesį ir į tas vandenvietes, kur šio metalo kiekis vandenyje per pastarąjį tyrimą neviršijo leistinos normos – 10 mikrogramų litrui (µg/l) – bet buvo priartėjęs prie jos.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba lapkričio pabaigoje tikisi turėti apibendrintus duomenis apie arseno kiekį vandenyje visoje šalyje.
Arseno kiekiu vandenyje susirūpinta, kai pernai šio metalo aptikta geriamojo vandens vandenvietėse Raseinių rajone. Pradėjus labiau tirti geriamąjį vandenį šiame rajone arsenu užteršto vandens aptikta ir privačiuose gręžiniuose, šuliniuose.
Praėjusią savaitę pranešta, kad arseno geriamajame vandenyje rasta dviejuose kaimuose netoli Marijampolės, šią savaitę – Šimkaičių miestelio ir Kniečių kaimo vandenvietėje Jurbarko rajone.
Vandenyje aptikus arseno, jį draudžiama vartoti maistui.
Jurbarko savivaldybės duomenimis, pastarąjį kartą rajono vandenvietėse analogiški vandens kokybės tyrimai dėl sunkiųjų metalų atlikti pernai rugsėjį. Tuomet jokių nukrypimų nuo sanitarinių normų ir reikalavimų nenustatyta.
Raseinių rajone pastebėta, kad išgręžus naują gręžinį arseno koncentracija padidėjo, palyginti su gręžinio eksploatavimo pradžia.
Pasak I.Drulytės, specialistai kol kas neturi versijos, iš kur vandenyje pastaraisiais metais atsiranda arseno. Anksčiau apie tokią problemą Lietuvoje nežinota.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai taip pat tvirtina, kad kol kas neaiškus šio metalo atsiradimo vandenyje šaltinis.
Centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos Irenos Taraškevičienės teigimu, atsižvelgiant į šiuo metu turimus duomenis, manytina, kad arsenas tirtuose gręžiniuose gali būti gamtinės kilmės.
Anot jos, nežinoma, kiek laiko gyventojai vartoja geriamąjį vandenį su padidinta arseno koncentracija.
Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad esant arseno koncentracijai geriamajame vandenyje 10 – 50 mkg/l daromas neigiamas poveikis sveikatai. Galimi odos pakenkimai, vėžiniai susirgimai, raidos atsilikimas, kraujotakos sistemos ligos.
Arsenas – organizme linkęs kauptis sunkusis metalas. Jis gali sukelti mažakraujystę, galvos skausmus, kvėpavimo takų ligas, nuplikimą, arseno sukeltos ligos gali pasireikšti ne iš karto. Arsenas į aplinką patenka iš chemijos, farmacijos, elektronikos, tekstilės, optikos, energetikos, trąšų pramonės įmonių ir jų gaminių. Šio sunkiojo metalo yra ir akmens anglies pelenuose.
