Mokslininkai įspėja – tikėti bet kuriuo internete klajojančiu patarimu, kaip saugotis COVID-19, juoba – gydytis jau užsikrėtus yra pavojinga. Ne vien todėl, kad tai nepadeda užkirsti kelio užkrečiamoms ligoms, – sekdami tokia dezinformacija žmonės gali sau pakenkti, nes užsiima savigyda, vartoja nereikalingus, pašalinių poveikių turinčius vaistus ar kitas medžiagas, nesilaiko mokslu patvirtintų rekomendacijų.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) net parengė mitų apie COVID-19 ir juos paneigiančių mokslinių faktų sąrašą.
Česnakas neapsaugos, 5G ryšys neužkrės
Anot infektologo prof. Alvydo Laiškonio, atsparumo koronavirusui nestiprina nei česnakas ar svogūnas, nei nosies ir burnos skalavimas druskos tirpalu, nei maisto papildai, nei tuo labiau alkoholis ar rūkymas.
Žinia, COVID-19 serga įvairaus amžiaus žmonės, tiek turintys lėtinių ligų, tiek visiškai sveiki. Tai reiškia, kad norint apsisaugoti nepakanka vien gero bendro imuniteto, reikia specifinio, kurį sukuria antikūnai prieš koronavirusą. Specifinis imunitetas priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo (mitybos, darbo ir poilsio režimo, judėjimo, streso mažinimo priemonių), taip pat – skiepų. Čia galima rasti patarimų, kaip sustiprinti organizmo atsparumą virusams.
Nuo koronaviruso neapsaugo net karšta vonia, nes jo neveikia nei šalti, nei karšti orai. Virusas labiausiai plinta uždarose patalpose ir bet kokio klimato šalyse, todėl nesvarbu, koks oras už lango. Žmogaus kūno, kuriame virusas ir dauginasi, temperatūra paprastai būna pastovi, nepaisant išorinės temperatūros svyravimų.
Mitas ir tai, kad dėl COVID-19 kaltas 5G ryšys, – virusai plinta ne elektromagnetinėmis ar kitokiomis bangomis, bet oro lašeliniu būdu, kai užsikrėtęs žmogus kosėja, čiaudi, kalba, iškvepia. Koronavirusai perduodami nuo žmogaus žmogui dažniausiai artimo sąlyčio su sergančiuoju metu, pavyzdžiui, namie ar darbe, gydymo įstaigoje. Užsikrėsti galima ir liečiant užterštą paviršių, o vėliau nešvariomis rankomis pasitrinant rankas, nosį, lūpas. Taip virusas patenka į gleivines ir pradeda daugintis.
Inkubacinis (nuo užsikrėtimo iki simptomų atsiradimo) laikotarpis yra 2-14 dienų. Nors užkratas dažniausiai perduodamas, kai pasireiškia simptomai, manoma, kad užsikrėsti galima dar iki simptomų atsiradimo.
Todėl viena svarbiausių profilaktikos priemonių – rankų plovimas, ypač grįžus iš viešų vietų. Jas reikia plauti dažnai ir kruopščiai su vandeniu bei muilu bent 20 sekundžių. Neturint muilo ir vandens, taip pat galima naudoti alkoholio pagrindu pagamintą rankų antiseptiką su ne mažiau kaip 60 proc. alkoholio. Rekomenduojama neliesti veido nenuplautomis rankomis.
Norint naudos iš kaukės, reikia ją naudoti tinkamai
Dar viena iš prevencijos priemonių – burną ir nosį dengiančios kaukės, mat didelė dalis sergančiųjų neturi jokių simptomų ir, nė neįtardami apie savo ligą, platina virusą aplinkiniams.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) teigimu, tai nesuteikia visiškos apsaugos, todėl kaukės turi būti derinamos su kitomis priemonėmis. Patariama laikytis rankų higienos, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo (prisidengti nosį ir burną servetėle, jos neturint – sulenkta alkūne), vengti žmonių susibūrimo vietų, uždarų erdvių ir artimo kontakto, reguliariai vėdinti patalpas, valyti paviršius, riboti judėjimą.
„Kaukių dėvėjimas, kai nėra indikacijų, sukelia klaidingą saugumo jausmą, kuomet gali būti pamirštos kitos svarbios prevencijos priemonės, tokios kaip rankų higiena, – teigiama Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) tinklalapyje. – Be to, netaisyklingas kaukių dėvėjimas gali sumažinti jos veiksmingumą.
Medicinines kaukes rekomenduojama užsidėti pasireiškus kvėpavimo takų infekcijos simptomams. Jos kosint ar čiaudint sulaiko kvėpavimo takų sekretus ir gali apsaugoti šalia esančius žmones nuo galimo užsikrėtimo. Jei sergantis asmuo medicininės kaukės dėvėti negali, kaukę rekomenduojama dėvėti jį slaugantiems asmenims.“
- prieš liečiant kaukę nusiplauti ar dezinfekuoti rankas;
- ją užsidėti kruopščiai, kad visiškai uždengtų burną ir nosį, surišti ir metaliniu nosies spaustuku pritaikyti taip, kad tarp kaukės ir veido būtų kuo mažiau tarpų;
- dėvint kaukę, neliesti jos rankomis;
- nusiimant kaukę neliesti rankomis pačios kaukės, tik raštelius;
- nusiėmus kaukę arba ją palietus, nusiplauti rankas;
- kaukei sudrėkus ją pakeisti kita;
- vienkartinių kaukių pakartotinai nenaudoti, panaudotas išmesti, nenaudoti ir pažeistų vienkartinių kaukių;
- turėti individualią kaukę ir ja nesidalinti su kitais;
- nenusitraukti kaukės kalbant su kitais žmonėmis;
- nelaikyti kaukės aplink riešą, nenusiimti jos, kad galima būtų atsiremti į smakrą ar kaklą;
- laikyti kaukes švariame maišelyje.
Kol kas taikomas tik simptominis gydymas
COVID-19 simptomai yra panašūs į gripą – karščiavimas, kosulys, dusulys ir kiti kvėpavimo sutrikimai, raumenų skausmai ir nuovargis.
Susirgus COVID-19, paprastai taikomas simptominis gydymas. Dusulį jaučiantiems ligoniams dažniausiai reikalinga deguonies terapija (deguonies kaukės); išsivysčius sunkiai ligos formai – kvėpavimo nepakankamumui, taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Dar nesukurti antivirusiniai vaistai, kurie galėtų sergančiojo organizme sunaikinti virusą arba nuslopinti jo dauginimąsi.
Gydymui naudojama ir persirgusiųjų kraujo plazma (joje yra sukėlėją neutralizuojančių antikūnų).
Siūlomi gydymosi metodai pretenduoja į fantastikos žanrą
Pirmadienį karštos kritikos sulaukė Europos Parlamento nario Viktoro Uspaskicho siūlymas pirkti mineralinį vandenį, kuris esą padeda ir sustiprinti imunitetą koronavirusui, ir jau užsikrėtus COVID-19.
Jis – ne pirmas, pasiūlęs ne medicininių ir mokslininkų nepatvirtintų būdų saugotis nuo COVID-19. Kadenciją baigiantis Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas dar pavasarį siūlė gydytis balikliu, ištirti, ar šios ligos nebūtų galima išgydyti tiesiog sušvirkštus dezinfekcinio skysčio arba švitinant ultravioletiniais spinduliais, vėliau lygino infekciją su įprastu sezoniniu gripu.
Kadangi virusai esą „nemėgsta“ ultravioletinių spindulių, kai kurie žmonės griebėsi baktericidinių UV lempų. Tačiau specialistai įspėja, kad virusą paveikti gali tik labai didelis UV spindulių kiekis, o tokias lempas naudoti pavojinga, nes šie spinduliai ardo tinklainę, skatina odos vėžio atsiradimą, kitas odos ligas.
Turkmėnistano prezidentas Gurbanguly Berdymuchamedovas prieš kelias dienas pareiškė, kad nuo koronaviruso gali padėti saldymedis.
