Ja nominuotas buvęs politinis kalinys Vytautas Kaziulionis, kurio pastangomis buvo surasti ir garbingai perlaidoti apie šešiasdešimties partizanų palaikų, įamžinta daugybė kovotojų žuvimo vietų, iškalti jų vardai paminklų granite, organizuotas Laisvės kovų ir kančių konkursas moksleiviams ir atlikta daug kitų partizanų pagerbimui skirtų darbų.
Įžanginė šventinių renginių dalis buvo Varėnos gatvėmis žygiavusi Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-osios rinktinės karių ir Alytaus apskrities karininko A.Juozapavičiaus šaulių 1-osios rinktinės jaunųjų šaulių eisena, kurią lydėjo varėniškių plojimai ir šypsenos. Aikštėje prie Varėnos kultūros centro iškilmingas minėjimas prasidėjo Lietuvos Respublikos himnu. Tylos minute buvo pagerbtas visų, žuvusių už Lietuvos laisvę, atminimas, nuaidėjo šventinės salvės. Minėjimo dalyviai grožėjosi puikiu KASP Dainavos apygardos 1-osios rinktinės 109-osios (Druskininkų) lengvųjų pėstininkų kuopos karių bei Sausumos pajėgų orkestro pasirodymu. Skambias patriotines dainas dovanojo „Lietuvos balsas. Vaikai“ finalininkė Vakarė Jarmalavičiūtė.
Dainavos apygardos 1-osios rinktinės vadas – plk.ltn. Arnas Mikaila, pasveikinęs su šventine diena, pažymėjo, jog šis minėjimas turi trigubą prasmę. „Šiandien prisimename partizanus ir laisvės kovotojus. Džiaugiamės šiuolaikinės Lietuvos kariuomenės pasiekimais, ryžtu ir valia ginti savo šalį kartu su sąjungininkais. Taip pat džiaugiamės ir visuomenės palaikymu, kuris yra labai svarbus. Visuomenės valia ir ryžtas priešintis bet kokiam agresoriui, jei to prireiktų – kiekvieno šalies piliečio teisė ir pareiga. Džiaukimės laisve ir tvirtai ženkime ir priekį“, – kalbėjo A.Mikaila. Jis simbolines dovanas įteikė minėjime dalyvavusiems Dainavos apygardos partizanams.
Alytaus įgulos karo kapelionas mjr. Saulius Kasmauskas, skaitydamas maldą už taiką, kvietė eiti ten, kur pašauks tėvynė su tuo ryžtu, kokio turėjo mūsų tėvai ir seneliai.
Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta pažymėjo: „Šiandien Lietuvos istorijoj turim daug laimėtų garbingų mūšių. Partizanai labiausiai siejami su kariuomene, su gynybos klausimais. Nes tai alsuoja tikrumu ir drąsa. Mes turim tėvus, senelius, kurie kalėjo lageriuose. Šis istorinis šaltinis mus įpareigoja. Noriu pasidžiaugti, kad Dzūkija turi daug didžiavyrių, iškilių asmenybių, kurie Lietuvos istorijoje paliko ryškų pėdsaką. Linkiu, kad visada atsimintume savo svarbiausius istorijos žmones ir istorijos puslapius“.
Didelio susidomėjimo sulaukė puiki karinės technikos, ginkluotės, ekipuotės paroda. Kariškiai organizavo karines estafetes ir užsiėmimus, vaišino kareiviška koše ir arbata.
Vėliau visi rinkosi į Varėnos kultūros centrą, kur vyko iškilmingas Adolfo Ramanausko-Vanago premijos įteikimo renginys. Simboliniai laiko tiltai čia tarsi sujungė praeitį su dabartimi, žuvusius už laisvę ir gyvuosius.
Premiją jos laureatui Vytautui Kaziulioniui įteikdamas A.Kašėta kalbėjo: „Šiandien mes turim galimybę prisiminti Adolfą Ramanauską-Vanagą, simbolizuojantį visus vyrus ir moteris, kurie padėjo didelę auką ant mūsų laisvės aukuro. Tai visų partizanų vardo premija. Mūsų tikslas, kad kiekvienais metais žinia apie Vanagą ir jo bendražygius sklistų po Lietuvą. Tai turėtų būti visos mūsų valstybės šventė, kuri sudomintų ir valstybės vadovus.
Vytautas šios premijos laureatu tapo dėsningai ir natūraliai. Jis visą savo gyvenimą gyvena laisvės idėjom, nebijo aukoti net ir gyvybės. Gimęs Senojoje Varėnoje, ūkininko šeimoje. Du jo broliai žuvo partizanų gretose. Vytautas su tėveliais buvo ištremtas už antisovietinę veiklą, įkalintas. Po lagerių ir tremčių gyveno Kaune. Prasidėjus Atgimimui, grįžo į Senąją Varėną ir dėjo visas jėgas į partizanų palaikų paieškas, statė paminklus žuvusiems už Lietuvos laisvę. Man džiugu, kad teko su Vytautu bendradarbiauti. Drauge Varėnoje buvo pradėtas laisvės kovų ir kančių istorijos konkursas, į kurį pavyko įjungti mokinius, paskelbti ir dainų, ir piešinių konkursai. Vėliau Vytautas išleido knygą apie pastatytus Varėnos rajone paminklus partizanams. Dėkoju Vytautui už pasiaukojimą ir didelį indėlį į partizanų atminties įamžinimą. Labai simboliška, kad Vanago premija įteikiama būtent jam“.
V.Kaziulionis, prisimindamas savo nelengvą gyvenimą, sakė, jog laisvės siekis jo širdyje buvo visą laiką. Žodžiai, sklindantys iš gyvo liudininko lūpų ir širdies, patys reikšmingiausi ir prasmingiausi prisiminimai.
„Nuo 1988 metų organizavau partizanų palaikų paieškas. Manau, kad su bendražygiais padarėme labai didelį darbą. Mūsų pastangomis buvo surasta daugiau kaip penkiasdešimt partizanų palaikų įvairiose vietose, iškalta šeši šimtai septyniasdešimt partizanų vardų pastatytuose paminkluose. Finansiniais klausimais daug padėjo Amerikos, Kanados, Australijos lietuviai. Man teko daug su jais susirašinėti, kad visa tai padaryt. 1997 metais susitikom su Vanago dukra Auksute ir nutarėm, kad prasmingiausiai jos tėvelio keturiasdešimtosios žūties metinės bus paminėtos, jei atstatysim jo vadavietę Kasčiūnų kaime. Džiaugiuosi, kad mums pavyko, o vadavietės atstatymas tapo didele švente. Ir dar manau, kad yra daug vertesnių gauti šią premiją, bet, deja, jų nėra tarp gyvųjų“, – kalbėjo laureatas.
Apie neįkainojamą partizanų auką kalbėjo ir renginyje dalyvavusi A.Ramanausko–Vanago dukra Auksė Skokauskienė. Sveikindama premijos laureatą, ji pasidžiaugė: „Labai malonu, kad gavote šią premiją būtent Jūs, Vytautai. Esu liudininkė tos veikos, kur stengėtės įamžinti kovos brolius. Turime daug bendrų prisiminimų. Atstatydamas tėvelio vadavietę, Vytautas ėmėsi didžiulio darbo. Kiek daug atsirado daug gerų žmonių. Džiaugiamės, kad savo sodyboje jį atstatyti sutiko ir leido Juozas Jakavonis–Tigras. Tokie žmonės kaip Vytautas, jei imasi, padaro labai daug. Linkiu visiems būti tokiems tvirtiems savo sumanymuose“.
Vanago premijos laureatą pasveikino partizanas Juozas Jakavonis–Tigras. Jis pasidžiaugė, kad su Vytautu teko daug bendrauti ir linkėjo visiems būti tokiais Lietuvos patriotais kaip Vytautas. Šio partizano sodyboje 1945 metais buvo įrengta pirmoji Pietų Lietuvos partizanų vadavietė, joje slapstėsi Pietų Lietuvos partizanų vadai Adolfas Ramanauskas-Vanagas ir Juozas Vitkus-Kazimieraitis, buvo leidžiamas partizanų laikraštis „Laisvės varpas“.
V.Kaziulionį su garbingu apdovanojimu pasveikino Seimo nariai Juozas Baublys ir Arvydas Anušauskas.
Dainavos apygardos 1-osios rinktinės vadas – plk.ltn. Arnas Mikaila, sveikindamas premijos laureatą, pažymėjo, jog jis tikrai vertas šio apdovanojimo. „Vanagas buvo išskirtinė asmenybė, jis buvo vienas iš pirmųjų Dainavos apygardos vadų. Man, kaip dabartiniam Dainavos apygardos vadui, jis yra pavyzdys ryžto, nepalaužiamos valios, tvirtybės, stiprybės. Linkiu, kad niekada nepamirštume tokių asmenybių, kad išliktume tvirti, vieningi ir tvirtai žengtume laisvės keliu“.
Bendražygį eilėmis ir Bernardo Brazdžionio daina „Lietuva, Lietuva“ pasveikino Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Varėnos skyriaus ansamblio „Viltis“ moterys. Jos prisiminė, kad kartu su Vytautu daugybę kartų dainavo perlaidojant partizanų palaikus, atidengiant paminklus, linkėjo jam sveikatos.
Varėnos kultūros centre vykęs renginys baigėsi jautria muzikine gaida – visus kovotojus patriotinėmis dainomis pagerbė Veronika Povilionienė bei Lietuvos folkloro kapela „Ratilai“.
Pagerbiant legendinio Pietų Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko–Vanago asmenybę, premiją 2018 m. rugpjūčio 28 d. įsteigė Varėnos rajono savivaldybės taryba. A.Ramanauskas-Vanagas savo partizaninės kovos kelią pradėjo ir didžiąją jo dalį praėjo Varėnos krašte. Pirmoji Adolfo Ramanausko-Vanago premija komisijos sprendimu įteikta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio departamento direktoriaus pavaduotojui Eugenijui Peikšteniui, istorikui, buvusiam Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejaus darbuotojui Dariui Indrišioniui, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentui Gintautui Vėliui ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio departamento Atminimo programų skyriaus vyriausiajam istorikui Daliui Žygeliui už iniciatyvas ieškant ir atrandant A.Ramanausko-Vanago palaikus.
Adolfo Ramanausko–Vanago premijos dydis – vienas tūkstantis eurų. Ji bus skiriama kiekvienais metais siekiant skatinti Lietuvos visuomenę puoselėti Lietuvos laisvės idėją, branginti ir įamžinti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimą, reikšti ir įgyvendinti pozityvias idėjas, puoselėjančias ir ugdančias visuomenės pilietiškumą. Premija bus skiriama asmenims, labiausiai pasižymėjusiems už iniciatyvas ieškant ir atrandant partizanų žuvimo, palaidojimo vietas; už profesionalius sprendimus įamžinant partizanų atminimą; už jaunų žmonių patriotizmo ir pilietiškumo skatinimą ir rėmimą; už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią Lietuvos pilietiškumą ir patriotizmą, tautiškumą ir dvasines vertybes; už sukurtus literatūros, dailės, muzikos, teatro, kino kūrinius, skatinančius visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę, istorinę atmintį, skiepijančius meilę ir ištikimybę Lietuvai.
Premija bus teikiama kiekvienais gegužės mėnesį, minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną Varėnoje arba Merkinėje.
