Per 2021 metus Valstybės sienos apsaugos tarnyba ties Baltarusija sulaikė daugiau kaip tris tūkstančius migrantų. Kiek išvis jų kirto sieną – nežinoma. Dalis jų sėkmingai išvengia Lietuvos tarnybų ir keliauja savo svajonių šalies link. Tai gali būti Vokietija, Suomija, Prancūzija ar Norvegija. Lietuva jiems nėra įdomi. Mūsų šalies siena su Baltarusija yra tiesiog naujausi, pigiausi ir saugiausi vartai į Europą.
15min su tarptautiniais partneriais atliko tyrimą, kurio metu išsiaiškino iki šiol neatskleistų faktų apie migracijos schemas – kokiais keliais keliauja migrantai, kas jiems talkina, kam ir kiek mokama pinigų.
Išsamus video reportažas su išskirtiniais kadrais – štai čia: Slaptos migrantų schemos: maršrutai, pinigai ir pasipelnyti siekiantys lietuviai
Ahmedas su šeima netrukus bandys iš Irako pasiekti Lietuvą
Dviejų vaikų tėvas Ahmedas Al-Budairi gyvena Rytų Irake. Jis – maisto parduotuvės darbuotojas. Ahmedo mėnesinis atlyginimas – 800 dolerių atskaičius mokesčius. Už kelių savaičių jis su savo šeima – žmona ir dviem vaikais planuoja palikti Iraką ir keliauti į Europą pačiu pigiausiu ir saugiausiu keliu – kertant Baltarusijos ir Lietuvos sieną. Vyras iš vienos Irako kelionių agentūros jau nupirko šeimai atostogų Baltarusijoje paketą.
Pasak Ahmedo, dabar atsirado galimybė, kuri retai pasitaiko, – išvykti iš šalies. Prieš tai jis ketino emigruoti per Turkiją, tačiau vizos prašymas, kaip ir daugumos irakiečių, buvo atmestas. Dabartinis Baltarusijos variantas tapo puikia galimybe.
„Irakas nėra tinkamas žmonėms gyventi, mano namuose net nėra elektros. Noriu išvykti tam, kad savo vaikams galėčiau užtikrinti gerą ateitį. Daugelis žmonių iš Irako nori gyventi bet kur, tik ne Irake“, – apie nusivylimą savo šalimi pasakoja Ahmedas.
Nuo idėjos iki plano
Apie naująjį kelią į Europą Ahmedas, kaip ir dauguma kitų migrantų, sužinojo iš socialiniuose tinkluose ir šifruotose programėlėse veikiančių grupių. Uždarose ir atvirose bendruomenėse arabų kalba pateikiama informacija apie naujausius kelius, kainas, iškylančius sunkumus, dalijamasi kontaktais bei patarimais, kur, kada ir kaip geriausia kirsti sieną.
Štai, pvz., Ammaru Nouri Hamidu pasivadinęs vartotojas dalijasi vaizdais iš Lenkijos ir dar tik planuojantiems sieną kirsti tautiečiams pataria: „Siena yra lengvai pereinama. Iki jos atvykau su taksi ir beveik nereikėjo eiti. Baltarusijoje esantiems patariu ką nors nusipirkti nukirpti vielai, nes ji gali jus sužaloti.“
Kito sėkmingai pasiekusio Europą irakiečio, pasivadinusio Albayati Kifah Waelu, patarimas: „Mes pasisamdėme Irako kurdą kontrabandininką, kuris kalba arabiškai. Jo numeris 751009641859296, o vardas Abu Abdul. Kaina, kurią sumokėsite, priklauso nuo derybų.“
Tačiau atvirai dalintis kontrabandininkų ir nelegalių taksi telefono numeriais vengiama. Paprašius kontaktų viešai, paprašoma toliau bendrauti asmeninėmis žinutėmis.
Norint patekti į kai kurias uždaras feisbuko grupes reikia atsakyti į keletą klausimų, pavyzdžiui, kokia tavo kilmės šalis, į kurią šalį planuoji vykti. Taip pat perspėjama, kad grupėje publikuojamo turinio negalima platinti niekur kitur.
Šalia socialinių „Facebook“, „TikTok“, „Instagram“ ir kitų socialinių tinklų bendravimas vyksta ir „Telegram“ arba „WhatsApp“ grupėse. Šią programėlę migrantai yra ypač pamėgę. Kai kuriose grupėse ne tik keičiamasi patarimais, bet ir siūloma įsigyti padirbtų asmens tapatybės dokumentų, vizų, gimimo liudijimų ir kt. 15min žurnalistai susisiekė su vienu tokias paslaugas siūlančiu žmogumi ir užklausė, ar būtų galimybė gauti padirbtą lietuvišką pasą. Atsakymas buvo teigiamas – taip. O jo kaina – 2000 eurų.
Migrantai tenori vieno, kad Lietuva jiems netrukdytų pasiekti savo svajonių šalies.
Tinklaraštininkai migrantams operatyviai pateikia naujienas iš Lietuvos
Pastaruoju metu, augant susidomėjimui naujausiais vartais į Europą, atsirado netgi videotinklaraštininkai, kurie kuria išskirtinį turinį norintiems pasiekti Europą per Lietuvą. Jie pasakoja apie jau kirtusiųjų patirtis, duoda patarimus, rodo vietas, kur patogiausia kirsti ir netgi rengia klausimų–atsakymų transliacijas.
Vienas jų tokias transliacijas rengė iš Kapčiamiesčio migrantų stovyklos – jo vaizdo įrašai susilaukė itin didelio susidomėjimo.
18 tūkst. sekėjų „Youtube“ platformoje turintis tinklaraštininkas „Irakietis Italijoje“ kasdien rengia 5–10 min. apžvalgas. Jose operatyviai pristatomi naujausi Lietuvos valdžios sprendimai, susiję su migrantais, remiantis straipsniais žiniasklaidoje, aptariama kasdienė sulaikymų statistika, sąlygos stovyklose ir kt. informacija.
Vieną iš savo kasdienių videoįrašų, „Irakietis Italijoje“ pradeda „Sveiki, draugai. Šiandien mes apžvelgsime labiausiai žinomas vietas, kur emigrantai kerta sieną į Lietuvą.“ Toliau rodydamas žemėlapį tinklaraštininkas ekrane braižo linijas abipus Dieveniškių kilpos ir pasakoja apie tai, kur patogiausia kirsti sieną.
Šie įrašai susilaukia po keletą tūkstančių peržiūrų. Kai kurių populiarumus šokteli ir iki 10 tūkst.
Lietuva tik tiltas į Vokietiją
Pagrindinis migrantų tikslas – Vokietija. Ten imigrantų bendruomenė, todėl daug lengviau susirasti darbą, būstą, gauti patarimų ir tarp savų atsiranda didesnis saugumo jausmas. Kitos populiarios šalys – Suomija, Prancūzija, Norvegija.
Migrantai tenori vieno, kad Lietuva jiems netrukdytų pasiekti savo svajonių šalies. 15min kalbintas irakietis Ahmedas teigė, kad mūsų šalis jiems tėra tik tarpinė stotelė. „Mes norime, kad Lietuva būtų tiltas į Europą“, – sakė netrukus nelegaliai Lietuvos sieną kirsti planuojantis vyras.
Tiems, kuriems pavyko prasmukti, giria šį maršrutą kaip paprastą ir lengvą. Kiti perspėja, kad jeigu bus sulaikyti – atsidurs kalėjime ir nebus galimybės pabėgti.
Migrantams atverta tik Lietuvos siena
Lenkijoje ir Latvijoje sulaikomų migrantų skaičius yra žymiai mažesnis negu Lietuvoje. Yra dvi pagrindinės priežastys, kodėl migrantai vieni kitiems nerekomenduoja kirsti Baltarusijos–Lenkijos sienos.
Irakietis Ameeras 15min žurnalistams paaiškino vieną iš priežasčių: „Baltarusija saugo sieną su Lenkija, bet laiko atidarytą su Lietuva. Mano draugas prieš 7 dienas bandė pereiti Lenkijos sieną, tačiau Baltarusijos sienos apsaugos pareigūnai neleido to padaryti, o pasienyje su Lietuva nėra nieko panašaus.“
Apie gerai saugomą Lenkijos sieną kalba ir kiti migrantai. Ji nėra neįveikiama, tačiau pro ją prasmukti reikia daug daugiau pastangų ir žinių.
Kita priežastis – Lenkijos pareigūnų elgesys ir sulaikymo sąlygos. Grupėse kalbama apie atvejus, kai kertant sieną juos pastebėjo Lenkijos pasieniečiai ir apgręžę liepė grįžti atgal į Baltarusiją.
Kartu migrantai baisisi kaimyninėje šalyje esančiomis sulaikymo sąlygomis, mat jų niekas neišleidžia laisvai vaikščioti, todėl jie neturi galimybės pabėgti.
Labiau už sulaikymą bijo, kad paims pirštų atspaudus
Migrantai labiau už sulaikymą bijo, kad pareigūnai paims jų pirštų atspaudus. Tokiu atveju ši informacija patenka į bendrą Europos Sąjungos duomenų bazę.
Jeigu pirštų atspaudų sistemoje nėra – jie gali pabėgti iš stovyklos, keliauti iki norimos šalies ir ten kitu vardu prašytis prieglobsčio. Jeigu pirštų atspaudai nepaimti, o žmogus deportuotas į savo šalį – jis vėl gali bandyti be dokumentų patekti į Europos Sąjungą.
Tačiau, vos pirštų atspaudai atsiranda sistemoje, tokios galimybės nelieka. Tuomet, net ir pabėgus iš stovyklos, prisistačius kita pavarde ar būnant be dokumentų, bėglys grąžinamas į šalį, kurioje ir buvo paimti jo atspaudai.
Todėl nelegaliai sieną kirtę migrantai visaip stengiasi išvengti šios procedūros. O jeigu jau būna priversti – stengiasi judinti pirštus ar kitaip trukdyti kokybiškai paimti atspaudus.
Lietuvoje visų sulaikytų migrantų pirštų atspaudai paimami ir perduodami į tarptautinę duomenų bazę.
Irakiečių turizmas Baltarusijoje yra įprastas
Į Minską atskrendantys turistai iš Bagdado baltarusiams yra įprastas vaizdas jau bent keletą metų. Baltarusijoje klimatas yra vėsesnis, nesudėtinga vizos gavimo procedūra ir joje galima drąsiai vartoti alkoholį ar pasimėgauti kitais malonumais, kuriuos draudžia Irako įstatymai ir papročiai.
15min pakalbino buvusį aukštas pareigas užėmusį Baltarusijos pareigūną, kuris tirdavo nelegalius migracijos srautus šioje šalyje. Vyras nenorėjo atskleisti savo tapatybės, tačiau jis teigė, kad irakiečių turizmas yra visiškai įprastas dalykas jau nuo 2017 m.
Iki šio pavasario būdavo vienas reisas per savaitę, o kelionių organizavimu užsiėmė vos kelios turizmo agentūros. Dabar šie srautai išaugo iki įspūdingų skaičių. Nuo rugpjūčio pradžios per savaitę šiuo maršrutu lėktuvai skris keturias dienas – antradienį, trečiadienį, penktadienį ir sekmadienį.
Seniau agentūras griežtai kontroliavo KGB
Seniau agentūrų organizuojamos irakiečių kelionės buvo griežtai kontroliuojamos Baltarusijos tarnybų. Bene pirmuoju smuiku čia griežė KGB. Jiems buvo iš anksto pateikiami turistų sąrašai. Saugumo pareigūnai nuolat stebėdavo jų judėjimą. Gidai stengdavosi niekada nepalikti vienų irakiečių. Kai kurie jų net nakvodavo viešbučiuose, kad galėtų stebėti, ar niekas įtartinai neišeina be priežiūros. Į grupę negrįžus nors vienam turistui agentūra turėdavo didelių bėdų, o jo ieškoti pradėdavo visos tarnybos.
Pasak pašnekovo, dabartinė situacija skiriasi tuo, kad atsirado daugiau agentūrų ir tarnybos nebekontroliuoja atvykusių turistų. Tačiau nuo pabėgimų saugotis bando pavienės Baltarusijos turizmo agentūros.
Šaltinis, susipažinęs su Baltarusijos turizmo verslu, teigė, kad Baltarusijos valstybinė turizmo agentūra „CentrKurort“ iš atvykusių irakiečių surenka pasus – tokia tvarka taikoma jau daugiau kaip metus. Tai gali paskatinti dalį jų susilaikyti nuo išvykimo iš šalies, tačiau nėra esminė kliūtis tvirtai apsisprendusiems. Pasus renka ne visos agentūros.
Maždaug pusė migrantų Baltarusijos-Lietuvos sieną kerta jau neturėdami asmens dokumento – dažnai jie patys sunaikina dokumentus, kad būtų sunkiau nustatyti tapatybę ir grąžinti į gimtinę.
Kurdų tautybės žmonėms kartais taikomas ir dar vienas saugiklis – prieš išskrisdami į Baltarusiją jie turi palikti užstatą nuo 2 iki 3 tūkstančių dolerių dydžio. Užstatas atgaunamas tik grįžus.
Pasak kito šaltinio, susijusio su turizmo verslu Baltarusijoje, daugiausia asmenų atgal į Iraką negrįžta „Belir group“ organizuojamose kelionėse, tačiau patikrinti šios informacijos 15min žurnalistai neturi galimybių.
Kelias per Baltarusiją į Lietuvą ir Europos Sąjungą yra naujausias, greičiausias, pigiausias ir saugiausias.
Legali kelionė į Minską
Migrantų kelionė į Europą per Baltarusiją prasideda nuo legalaus skrydžio į Minską.
Atvykstant į Baltarusiją reikia turėti iškvietimą, viešbučio rezervaciją bent savaitei (patartina, kad jis būtų bent 3 žvaigždučių), neigiamą COVID testą, sveikatos draudimą ir bilietą atgal. Šias paslaugas galima užsakyti perkant kelionės paketą iš turizmo agentūros.
Paketo kaina vidutiniškai siekia nuo 600 iki 800 dolerių. Į jį įskaičiuojami viešbutis, lėktuvo bilietai ir kitos logistikos išlaidos. Ekskursijos užsakomos atskirai. Skirtingų agentūrų kainos gali siekti ir 1000 ar net 1500 dolerių.
Kelionių agentūrai sutvarkius reikiamus dokumentus turistas gali skristi į Minską. Čia jam oro uoste išduodama viza, pasitinka agentūros darbuotojas ir po keleto valandų jis atsiduria savo viešbutyje.
Išaugus paklausai agentūrų kelionių paketai ėmė po truputį brangti ir jų dabar tenka laukti ilgiau. Kartais tas gali trukti net keletą savaičių.
Analogiškos kelionės iš Afrikos šalių kainuoja keletą tūkstančių dolerių.
Lietuva – pigiausias nelegalus kelias į Europą
Šiuo metu kelias per Baltarusiją į Lietuvą ir Europos Sąjungą yra naujausias, greičiausias, pigiausias ir saugiausias. Kaip ir visose nelegalios migracijos schemose, kainos už nelegalią kelionę per Baltarusijos–Lietuvos sieną labai varijuoja.
Perplaukti per Viduržemio jūrą ir taip patekti į Europą kainuoja 3–5 tūkst., kirsti sieną Balkanuose – 8 tūkst., per Egėjo jūrą patekti į Graikijos salas – 8–9 tūkst. eurų. Kertant sieną iš Baltarusijos į Lietuvą negresia jokie pavojai, kaina mažesnė ir norint pasiekti Vokietiją ar kitą šalį belieka kirsti vienos – dviejų valstybių sienas.
Irakietis Ameeras bendraudamas su 15min teigė, kad nelegalios kelionės į Europos Sąjungą kaina priklauso nuo susitarimo ir mokėjimo derėtis. „Yra nemažai žmonių, kurie naudojasi situacija ir reikalauja milžiniškų sumų. 200–300 dolerių yra normali kaina už sienos kirtimą. Prašydami 5 tūkst. dolerių jie meluoja, kad tai yra geresnė paslauga, o išties nori tik pasinaudoti ir užsidirbti“, – piktinosi Ameeras.
Savo paslaugas Irake siūlantys kontrabandininkai ragina įsigyti visą nelegalios kelionės paketą iš Bagdado į Vokietiją ar kitą šalį. Už tokį prašo sumokėti nuo 5 iki 10 tūkstančių dolerių. Į šią sumą įskaičiuojama visos kelionės organizavimas – skrydžiai, taksi iki sienos, sienos perėjimas, taksi nuo sienos iki tikslo šalies ir kt. išlaidos.
Įsigyjant paketą gerokai išauga tikimybė, kad pavyks patekti į galutinę tikslo šalį ir migrantai nebus sulaikyti Lietuvoje ar Lenkijoje. Tačiau garantijos niekas neduoda. Štai, vienas iš uždarų socialinių tinklų grupių narių skundžiasi, kad jo draugas sumokėjo už pilną paketą kontrabandininkams 10 tūkst. dolerių ir vis vien atsidūrė Lietuvos „kalėjime“.
Vidutinis migrantas kelionei į Europą išleidžia 2–4 tūkst. eurų
Labiau patyrę, jaunesni ar tiesiog mažiau pinigų turintys migrantai patys domisi nelegaliais taksi, vedliais ir galimybėmis savarankiškai pasiekti tikslo šalį. Tokio tipo migrantų yra daugiausia. Jie per agentūras perka kelionės paketus iki Minsko, o toliau jau patys kreipiasi į reikiamus žmones ir sumoka už atskiras kelionės dalis.
Už tą pačią paslaugą migrantų sumokamos sumos gali skirtis 10, o kartais ir daugiau kartų. Tarkim, vedlys, kuris parodo vietą, kur geriausia kirsti sieną, gali kainuoti ir 100, ir 2000 dolerių. Abiem atvejais jų paslaugos yra visiškai vienodos. Dažniausiai už tokį darbą kiekvienas migrantas sumoka po 200–300 dolerių. Net jeigu eina kelių dešimčių asmenų grupė.
Už taksi nuo Minsko iki pasienio su Lietuva mokama maždaug nuo 80 iki 300 dolerių už kelionę. Vidutiniška kaina yra maždaug 200 dolerių. Kad taksistai neapgaudinėtų, migrantai dalijasi patarimu – instaliuoti taksi kompanijos programėlę telefone ir taip vairuotojas negalės prašyti didesnės kainos.
Taksi, kuris, kirtus sieną, nuveža iš Lietuvos iki Vokietijos, kainuoja 400–1300 eurų žmogui. Ir čia vėlgi viskas priklauso nuo sugebėjimo tartis ir derėtis. Tiesa, 400 eurų kainos žmogui dabar jau sunku rasti. Dažniausiai nelegalių taksistų prašoma suma – 1000 eurų žmogui.
Viską sudėjus vidutinio migranto kelionė iš Irako į Vokietiją, jeigu viskas pavyksta, kainuoja maždaug 3 tūkstančius dolerių. Tai optimalus kainos ir rizikos santykio variantas.
Iš Bagdado Berlyną galima pasiekti ir už 700 dolerių
Norintys Europą pasiekti minimaliomis išlaidomis daug ką privalo daryti patys. Taip taupomi pinigai, tačiau išauga rizika būti sulaikytiems pakeliui ir nepasiekti tikslo šalies.
Būdai, kaip migrantai taupo kelionėje, – organizuojant kelionę iš Irako savarankiškai pasirenkamas pigesnis viešbutis, jis užsakomas mažesniam dienų skaičiui ir kt.
„Facebook“ vartotojas, pasivadinęs Husseinu Ali ir sėkmingai pasiekęs Europą, vienoje iš migrantų grupių, dalijasi kelionės iš Minsko iki Lietuvos sienos patirtimi: „Važiuokite autobusu. Autobuso kaina apie 20–25 doleriai iki artimiausių Lietuvos sienos taškų.“ Taip sutaupoma dar bent 150 dolerių. Patikrinus informaciją autobusų bilietų pardavimų internetinėse platformose, kainos pasirodė dar mažesnės. Pasiekti pasienį kainuoja 10–15 eurų.
Jeigu pavyksta sužinoti tinkamas sienos kirtimo vietas, galima nelegaliai pereiti sieną savarankiškai ir taip sutaupyti nuo kelių šimtų iki poros tūkstančių dolerių.
Pigiausias žinomas taksi iš Lietuvos iki Vokietijos variantas yra 400 dolerių žmogui. Teks gerokai pavargi, kol pavyks rasti tokią kainą ir vairuotoją, bet tas yra įmanoma.
Pastaruoju metu migrantų grupėse rekomenduojama kelionė „Flixbus“ kompanijos autobuso maršrutu Vilnius–Berlynas. Bilietas iki Vokietijos sostinės kainuoja 50–60 eurų.
Visur renkantis sunkesnius, bet pigiausius kelionės būdus, Berlyną galima pasiekti ir už 800 eurų. Tiesa, keliaujant pigiausiais būdais išauga rizika būti sulaikytam Lietuvos pareigūnų.
Baltarusių pasieniečių įsitraukimas
Baltarusijos režimas neslepia, kad pasienio tarnyba nebesulaiko į Lietuvą einančių migrantų, tačiau tiesioginis baltarusių pasieniečių vaidmuo schemoje vertinamas nevienareikšmiškai.
Anot15min šaltinių Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, kai kurie migrantai teigia, jog juos iki sienos vežė kaukėti ir uniformuoti žmonės.
Teigiama, kad yra fiksuota atvejų, kai migrantai yra instruktuojami kaukėtų žmonių apie tai, kaip turi elgtis kertant sieną – kur išjungti mobiliuosius telefonus, kur juos įjungti, kad negalima uždavinėti jokių klausimų ir taip pat niekam nieko nepasakoti.
Apie baltarusių pasieniečių tiesioginę pagalba kertant Lietuvos sieną užsimena Lietuvos specialiosios tarnybos, tačiau iki šiol viešai nepateikta šiuos kaltinimus pagrindžiančių įrodymų.
Nei 15min žurnalistai, nei kolegos Baltarusijoje, su kuriais buvo atliekamas tyrimas, nenustatė nė vieno atvejo, kad Baltarusijos pareigūnai tiesiogiai talkintų migrantams sienos kirtimo metu – dažniausiai jų vaidmuo apsiribodavo sąmoningu pažeidėjų ignoravimu.
Migrantai skundžiasi reketu
Migrantų grupėse atsiranda nusiskundimų, kad prie sienos važiuojančius migrantus sustabdo kažkokie pareigūnai, nufotografuoja pasus ir apgręžia. Tokie atvejai pasakojami apie Lenkijos pasienį.
Kiti pasakoja, kad sustabdžius pareigūnams sumokėjo 500 dolerių už kiekvieną žmogų ir jiems leido toliau važiuoti.
Apie reketavimą užsimena ir daugiau migrantų, tačiau kainos nedetalizuoja. Tiesiog skundžiasi, kad turėjo sumokėti pareigūnams, nors nei prašė jų pagalbos, nei jie kažką padėjo.
Kai kurie migrantai teigia, jog juos iki sienos vežė kaukėti ir uniformuoti žmonės.
Kelionė per sieną: nuo vieno iki dešimčių kilometrų
„Facebook“ vartotojas pasivadinęs Hassaneiu Al-Hasna vienoje iš uždarų grupių pasakoja savo patirtį: „Į pasienio kaimą Benijakoni iš Minsko galima atvažiuoti už 70 dolerių. Šis kaimas yra vos vienas kilometras nuo Lietuvos sienos. Jį pasiekti jums užtruks 18 minučių. Kirtę sieną, per 6 valandas nueisite iki Vilniaus, kuris yra už 40 km. Kai atvyksite į Vilnių, galite vykti į bet kokią Europos Sąjungos šalį su taksi, autobusu, traukiniu arba jus gali paimti draugai.“
Iki vietos, kur saugiausia kirsti sieną ir nebūti pagautam, atveda vedliai, parodo kryptį, o patys pasitraukia.
Sieną taip pat galima kirsti savarankiškai. Informacija apie tai, kur geriausia tai padaryti, dalijamasi migrantų grupėse. Pateikiami žemėlapiai, sienos kirtimų vietos, jų nuotraukos. Kartais įkeliami ir pačios sienos kirtimo įrašai.
Grupėse patariama kertant sieną nenaudoti jokių prožektorių ar šviestis mobiliaisiais telefonais, kad geriau rengtis tamsiai, stengtis judėti nepastebimai ir greitai, nes siena saugoma įprastomis ir šilumą fiksuojančiomis kameromis. Taip pat patariama einančiam paskutiniam grupėje su šaka užmaskuoti pėdsakus, kad „kelią pavyktų kuo ilgiau išsaugoti kitiems broliams, kurie dar tik kirs sieną“. Patariama neimti jokių daiktų, o kirtus sieną apsirengti tvarkingai ir švariai, kad atrodytum kaip užsienietis, gyvenantis Lietuvoje.
Tą patvirtina Varėnos rajone prie pat Baltarusijos sienos esančio Kalvių kaimo gyventoja. Ji savo šiukšlių konteineryje vieną dieną aptiko kelių vyrų kokybiškus drabužius bei batus. Dalį šių daiktų ji pasiėmė ir naudoja iki šiol. Išmesti rūbai aptikti net ir prie pasieniečių atraminio punkto vagonėlio stovinčiame atliekų konteineryje.
Taksistai bijo važiuoti prie sienos
Migrantų tikslas yra Vokietija. Todėl jie nori Lietuvą kirsti nepastebėti. Dar būdami Baltarusijoje jie susitaria su nelegalų pervežėjais, kad šie iš Lietuvos nuvežtų iki Vokietijos. Migrantai su jais „WhatsApp“ programėle susisiekia būdami Baltarusijoje arba šalia viešbučio, kuriame apsistojo. Čia vaikštinėja taksistai ir potencialiems klientams siūlo savo paslaugas. Su nelegaliais taksistais atsiskaitoma grynais pinigais doleriais arba eurais.
Patys drąsiausi ir nebijantys rizikuoti taksistai važiuoja iki pat sienos ir ten susisodina migrantus. Tačiau čia iškyla didelė rizika, kad juos sulaikys pasienyje patruliuojantys pareigūnai.
Atsargesni tariasi susitikti 10–20 km nuo sienos, šį atstumą migrantai paprastai nueina pėstute. O patys atsargiausiai vairuotojai atsisako važiuoti net į Druskininkus ar kitus šalia sienos esančius miestus ir sutinka nuvežti į Vokietija tik iš Vilniaus. Todėl dalis migrantų priversti pėdinti iki sostinės ir tada ieškotis, kaip nukakti iki Berlyno.
Į nelegalų taksi pervežimo verslą įsitraukia ir lietuviai
„Atsiųsk savo buvimo vietą per „live location“ funkciją ir lauk. Prie jūsų privažiuos“, – tokią žinutę per šifruoto susirašinėjimo programėlę gavo 15min žurnalistai. Jie, apsimetę migrantais, į vieną Vilniaus degalinių išsikvietė nelegaliu migrantų pervežimu užsiimantį vairuotoją.
Pinigai taksistams mokami pavedimu per Turkijos pervedimo sistemas arba grynaisiais per tarpininką. Patys vairuotojai grynųjų pinigų stengiasi neimti. Tačiau šįkart žurnalistams buvo nurodyta pusę sumos sumokėti iki Lenkijos sienos, o antrą pusę, kai darbas bus sėkmingai atliktas.
Teisėsaugos duomenimis, migrantų pervežimo verslu užsiima Lenkijoje esančios grupuotės, kurios narius ir vairuotojus daugiausia sudaro šalyje jau įsitvirtinę atvykėliai iš užsienio – ukrainiečiai, gruzinai, arabai, tadžikai ir kt. tautybių asmenys.
Nelegalias pervežimų paslaugas teikiančių grupuočių ar atskirų vežėjų seniau buvo vos keletas. Dabar, užuodę gerą pelną, į verslą įsitraukia vis daugiau žmonių. Net ir lietuviai. Būtent lietuvis ir atvažiavo į degalinę pasiimti migrantais apsimetusių žurnalistų.
Sulaikymas Lietuvoje nėra svajonės pabaiga
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado Rustamo Liubajevo teigimu, lietuviai sulaiko maždaug 80–90 proc. migrantų. Su šia nuomone nesutinka mūsų kalbintas ir anonimu norėjęs išlikti buvęs aukšto rango Baltarusijos pareigūnas. Kad dalis migrantų sėkmingai kerta sieną, įrodo ir vaizdo įrašai, kuriuose matomos įvairios Lietuvos vietovės ir užkadriniai komentarai arabų kalba.
Nelegaliai kirtę sieną ir sulaikyti migrantai vežami į artimiausią užkardą. Čia atliekama pirminė apklausa, dokumentų patikra. Vėliau atliekami testai dėl COVID-19 viruso, jie yra karantinuojami 14 dienų. Tuo laikotarpiu iš jų yra paimami mobilieji telefonai. Vėliau grąžinami ir prieglobsčio prašytojai gali laisvai bendrauti su norimais asmenimis.
Sulaikymas nėra svajonės pasiekti Vokietiją ar kitą Europos šalį pabaiga. Pabėgti iš tokių vietų nelengva, tačiau įmanoma. Ahmedas iš Jemeno su dar dviem draugais daugiau kaip 3 mėnesius buvo laikomas Pabradės užsieniečių registracijos centre. Pasieniečių sulaikyti kovo pabaigoje, jie liepos pradžioje sėdo į traukinį iki Vilniaus, o tuomet vairuotojui sumokėję 1500 eurų visi trys išvyko iš Lietuvos. Dabar savo gyvenimą jie sieja su kita valstybe.
Ir tokių bėglių – dešimtys, o gal net ir šimtai. Kiek tiksliai – nežinoma.
Tekstas Vidmantas Balkūnas, Gabrielė Navickaitė
Tyrimo partneriai Baltarusijoje televizija „Belsat TV“, laida „Išsiaiškinkime“
Nuotraukos Vidmantas Balkūnas, Gabrielė Navickaitė, „Reuters“/„Scanpix“
Dizainas Donatas Gvildys, Laurita Jasnauskaitė
Vadyba Vaidotas Beniušis, Rūta Prascevičė, Lina Zaveckytė
