Anot jo, laboratorijose tiriamos elektroninių cigarečių skysčių sudedamosios dalys, padangos, žaislai, plovikliai, pakuotės, elektroninė technika, cheminės medžiagos, tekstilės, kosmetikos gaminiai ir kiti produktai.
2018 metais tarnyba nesaugiais paskelbė 133 ne maisto produktus (2017 metais – 50), iš jų daugiausiai – 94 – buvo kosmetikos gaminiai, 16 – žaislai.
Pasak A.Nainos, kosmetikoje daugiausiai aptinkama nesaugių cheminių medžiagų, o žaisluose – įvairių detalių.
Jo teigimu, 60 proc. nustatytų nesaugių produktų įvežta iš Kinijos, kita dalis – iš Lenkijos, Bulgarijos Rumunijos, Prancūzijos. Anot jo, nesaugių produktų daugiausiai randama iš tų didžiųjų šalių, kurios daug gamina ir eksportuoja į Lietuvą.
„Pavyzdžiui, iš Gruzijos visai nenustatyta, kad būtų nesaugūs, bet jie, matyt, tiek daug negamina, kad paprasčiausiai nepakliūva“, – sakė A.Naina.
Nustačius, kad produktas yra nesaugus, tarnyba įpareigoja verslininkus juos pašalinti iš rinkos, be to, skiriama bauda nuo 150 iki 2,5 tūkst. eurų.
2018 metais tarnyba nesaugiais paskelbė 133 ne maisto produktus (2017 metais – 50), iš jų daugiausiai – 94 – buvo kosmetikos gaminiai, 16 – žaislai.
Daugiausiai pavojų ES – žaisluose
Europos Komisijos (EK) ataskaitoje nurodoma, kad pernai iš ES valstybių narių gauta 2257 pranešimai apie pavojingus ne maisto gaminius, kurių daugiau nei pusė atkeliavo iš Kinijos.
Daugiausia pranešimų pateikta apie žaislus (31 proc.), motorines transporto priemones (19 proc.) ir drabužius, tekstilės gaminius bei mados aksesuarus (10 proc.), skelbia EK. Pagrindiniai pavojai – cheminių medžiagų keliama rizika, pavojus susižeisti bei rizika, kad vaikas gali paspringti.
Iš Lietuvos EK pernai gavo 52 pranešimus apie pavojingus produktus, iš jų 58 proc. sudarė kosmetikos gaminiai, 23 proc. – žaislai, 12 proc. – elektriniai prietaisai ir įrenginiai.
Pasak A.Nainos, EK ataskaitoje skelbiama apie tuos gaminius, kurie turi rimtą riziką – kai yra apsinuodijimo, elektros smūgio, gaisro pavojus.
EK teigimu, gaminių atšaukimas – viena dažniausių priemonių, kurias taikant siekiama sumažinti jų keliamą riziką, tačiau kol kas iš vartotojų paprastai pavyksta susigrąžinti tik nedidelę dalį – neretai jie ir toliau naudojasi atšauktais gaminiais.
