„Tokį asmenų kreipimųsi augimą galėjo nulemti tiek didėjantis vartotojų ir verslininkų informuotumas vartotojų teisių srityje, tiek nuo 2016 metų sausio 1 d. praplėstos VVTAT funkcijos ne maisto produktų rinkos priežiūros srityje“, – sako laikinoji Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovė Neringa Baronienė.
Labai išaugo ir išnagrinėtų ginčų ne teismo tvarka tarp vartotojų ir pardavėjų ar paslaugų teikėjų skaičius: šiemet per pirmą pusmetį jų išnagrinėta 2 232, o pernai per tą patį laikotarpį – 1 186.
Išnagrinėjus ginčus buvo priimta 520 nutarimų, kuomet vartotojų reikalavimai buvo visiškai ar iš dalies patenkinti. Dar maždaug 1 000 ginčų išsisprendė taikiai: pradėjus tyrimą vartotojai ir verslininkai susitaikė, maždaug 400 skundų pripažinti nepagrįstais, dar beveik 300 ginčų nagrinėjimas buvo nutrauktas, nes vartotojai nepateikė visų reikalingų duomenų, tarp ginčo šalių nebuvo vartotojų santykių ir t.t.
Nors didžioji dauguma vartotojų skundų yra rimti, tačiau, kaip ir kasmet, pasitaiko kuriozinių nusiskundimų. Pavyzdžiui, šiemet buvo skundžiamasi poilsiu viename Turkijos viešbutyje gegužės mėnesį, nes esą baseino vanduo buvo šaltas. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad keliones perdavinėjusi agentūra nenurodė, jog viešbučio baseinas šildomas, todėl keliautojo lūkesčiai, jog vanduo baseine bus šiltas, yra nepagrįsti.
Kitas vartotojas skundėsi, kad jis nusipirko paukščių baidyklę, tačiau ji visiškai nebaido paukščių. Paprašius pateikti išsamesnę informaciją apie šį prietaisą, vartotojas daugiau neatsiliepė, todėl skundo nagrinėjimas buvo nutrauktas. Dar vienas vartotojas teiravosi dėl blynų keptuvės, nes jo netenkino iškeltų blynų forma.
Vartojimo prekių srityje daugiausia vartotojų kreipėsi dėl įsigytos netinkamos kokybės elektrotechnikos (mobiliojo ryšio telefonų, televizorių, kompiuterių, šaldytuvų, planšečių), avalynės, baldų, drabužių, rankinių, asmens higienos bei kosmetikos gaminių, naudotų transporto priemonių. Nagrinėjant vartotojų ginčus dėl naudotų automobilių kokybės, vartotojai dažnai susidūrė su problemomis, kai po automobilio įsigijimo išaiškėdavo defektai, reikalaujantys didelių remonto išlaidų.
Nagrinėjant ginčus dėl avalynės kokybės nustatyta, kad kai kuri mažmeninėje prekyboje parduodama avalynė pagaminta pažeidžiant įprastus avalynės gamybos technologijos reikalavimus, o pardavėjai vengia tenkinti teisėtus vartotojų reikalavimus.
Sudarydami nuotolines sutartis vartotojai dažniausiai skundėsi dėl sutartu laiku nepristatomų užsakytų ir apmokėtų prekių bei negrąžinamų pinigų; asortimento neatitinkančių prekių pristatymo; vėluojamų pristatyti prekių; nesutikimo nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį, kai vartotojas atsisako sutarties per 14 darbo dienų nuo prekės pristatymo.
