BNS turima informacija rodo, kad konkurso nugalėtoju atrankos komisija pripažino socialdemokratą Gintą Kimtį, šiuo metu dirbantį Ūkio ministerijoje. Jis vienintelis iš trijų dalyvių pristatė pažymą apie atliktą karo tarnybą ar jos alternatyvas, nes trims konkurso dalyviams surinkus vienodai balų, Valstybės tarnybos įstatymas įpareigoja vertinti dalyvius pagal būtent šį kriterijų.
Komisijai vadovavęs viceministras socialdemokratas Justas Pankauskas dar vertinant tris potencialius laimėtojus – vienodai balų surinkusius du vyrus ir vieną moterį – kėlė abejones dėl galimos diskriminacijos ir įvardijo galimybę konsultuotis su KT.
BNS žiniomis, kiti du pretendentai – Ūkio ministerijos Turizmo politikos skyriaus patarėja Neringa Ulbaitė ir Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento patarėjas Algis Baležentis.
Ministerija teigia, kad dėl situacijos buvo konsultuotasi ir su Lygių galimybių kontroliere Agneta Skardžiuviene – savo išvadoje ji konstatavo, kad pirmenybės teikimas pretendentui, atlikusiam nuolatinę privalomąją karinę tarnybą, baigusiam bazinius karinius mokymus ar atlikusiam alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, „prieštarauja nediskriminavimo lyties, amžiaus bei negalios pagrindu principui“.
Konstitucija numato, kad į KT gali kreiptis tik Vyriausybė, o ne atskiros ministerijos.
VVTAT nuolatinio vadovo neturi nuo pernai gruodžio, kai iš pareigų gruodį atsistatydino socialdemokratas, buvęs teisingumo viceministras Julius Pagojus. Jis pasitraukė BNS paskelbus, kad 2015 metų gegužę jis buvo sustabdytas prie vairo neblaivus ir apie tai nepranešė viešai. Dėl šios istorijos J.Pagojus po raginimų atsisakė ir teisingumo ministro pareigų, į kurias buvo paskirtas, sustabdė narystę socialdemokratų partijoje.
