Birželį ir liepą į Lietuvą atvyko 5701 žmogus – 57 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai į Lietuvą atvyko 3639 imigrantai, ketinantys apsigyventi Lietuvoje nuolat arba ne trumpiau kaip metams.
Statistikų duomenimis, dauguma imigrantų yra grįžtantys lietuviai, bet pamažu daugėja atvykstančių užsieniečių.
„Šiemet per septynis mėnesius grįžę Lietuvos piliečiai sudarė 63 proc. visų imigrantų. Pernai per visus metus 71 proc. visų imigrantų sudarė Lietuvos piliečiai“, – BNS ketvirtadienį sakė Statistikos departamento atstovė Birutė Stolytė.
Ekspertai sako, kad ukrainiečius atvykti į Lietuvą galėjo paskatinti birželį įsigaliojęs bevizis režimas su Europos Sąjunga.
Vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys sako, kad dažni atvejai, kai „ukrainiečiai, atvykę čia legaliai kaip turistai, susiranda darbdavį ir ateina prašyti darbo leidimo“.
Pasak jo, antroji priežastis yra ES komandiruojamų darbuotojų direktyva, pagal kurią trečiųjų šalių įmonė, atitinkanti tam tikrus reikalavimus, gali komandiruoti į ES dirbti savo darbuotojus.
Viceministro teigimu, prie didesnės imigracijos prisidėjo ir Vyriausybės sprendimas lengviau įdarbinti 27 profesijų specialistus iš užsienio, siekiant pagerinti verslo aplinką.
„Būgštavimai yra tiek mūsų migracijos darbuotojų, tiek konsulinių darbuotojų, kad srautai bus dideli. Galvojame, kaip stiprinti savo pajėgumus“, – BNS sakė viceministras.
Daugiau kaip pusę šalyje dirbančių užsieniečių sudaro ukrainiečiai – pernai jų į Lietuvą atvyko per 11 tūkstančių. Kritikai sako, kad pernelyg plačiai atvertos durys imigrantams gali pristabdyti algų augimą ir sukelti socialinę įtampą.
Emigracija nemąžta
Emigracijos mastas iš Lietuvos nemažėja ir išlieka aukštesnis nei pernai. Liepą iš Lietuvos emigravo 4652 žmonės, tai yra beveik 7 proc. daugiau nei birželio mėnesį, tačiau vos 1 proc. daugiau nei pernai liepą.
Pernai dėl emigracijos į Vakarų Europą Lietuva neteko apie 30 tūkst., o per pirmus septynis šių metų mėnesius – jau per 21 tūkst. gyventojų.
Kai kurie ekspertai emigracijos pagreitį šių metų pirmoje pusėje vadina laikina tendencija, nes dalis emigrantų galėjo suskubti deklaruoti išvykimą, kad išvengtų prievolės mokėti privalomojo sveikatos draudimo mokestį, kiti galbūt skubėjo į D.Britaniją, kol ši šalis nesiėmė ribojimų artėjant pasitraukimui iš Europos Sąjungos.
Apklausų duomenimis, dauguma emigrantų iš Lietuvos į Vakarų Europą išvyksta dėl didesnių algų, emigraciją gali skatinti ir didelė pajamų nelygybė.
Dėl emigracijos ir visuomenės senėjimo Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo nuo 3,7 mln. 1990 metais iki 2,8 mln. šiais metais.
Tokie mastai kelia pavojų, nes verslui ima trūkti darbuotojų, tampa sunkiau finansuoti pensijas, sveikatos priežiūrą bei švietimą.
