Apie 18 valandą Vilniaus senamiestyje susirinko apie tūkstantį žmonių, mojavusių Lietuvos vėliavomis. Eitynių dalyviams buvo dalinami deglai.
Eisenoje dalyvavo daug jaunimo, buvo matyti nemažai šeimų su mažais vaikais, senolių.
Eitynes, pavadintas „Liepsnų maršu“, kaip ir praėjusiais metais, organizavo nacionalistinės organizacijos „Pro patria“ ir „Kryptis“.
Kai kuriems eitynių dalyviams akivaizdžiai buvo šalta. Kai priekyje ėję žmonės nejučia paskubino žingsnį, kiti juos tuoj pat paragino žengti lėčiau ir iškilmingiau.
Slepia radikalią pasaulėžiūrą
Pastarasis judėjimas, skelbiantis, kad yra „etnofuturistinis sambūris“, kildinamas iš pogrindinės Lietuvos fašistų organizacijos „Skydas“, kurios šalininkai aktyvūs tviteryje. Štai vienas vaizdų, kuriuo dalijamasi paskyroje @skydas1926:
„Kryptis“ savo tinklalapyje skelbia, kad judėjimas priskirtinas „Europos identitarų šeimai“, užsimena apie „Tėvynių Europos kūrimą“ ir priduria: „Mums nepriimtinas europietiškos civilizacijos sunaikinimas ištautinant žmones ir atvirų durų politika fiziškai pakeičiant gyventojų etninę sudėtį.“
Kaip ir pastaraisiais metais, per eitynes neramumų ar įtampos išvengta.
Tik kartą, kai eitynių dalyviai ėmė skanduoti žodžius „Noreika, Škirpa – Lietuvos didvyriai!“, vienas praeivis drėbtelėjo, kad minimi asmenys iš tiesų – išdavikai, „pardavę naciams Lietuvą“.
Be to, nuėjus prie Trispalvės alėjos pradžios, keli eitynių dalyviai vėl ėmė skanduoti K.Škirpos vardą ir išsitraukė savadarbį ženklą, kuriuo ketino grąžinti alėjai senąjį pavadinimą.
Tam sutrukdė policijos pareigūnai, neleidę prisiartinti prie ženklo. Vienas eitynių dalyvis budintiems pareigūnams tuoj pat pagrasino: „Supraskit, kad čia viską pakeisim, kai tik jūs nueisit!“
Budėti kartu su policija liko ir būrys eitynių dalyvių.
Pernai rugsėjį aktyvistai nelegaliai užkabino Jono Noreikos-Generolo Vėtros – dar vienos prieštaringos istorinės asmenybės – atminimo lentą ant Vrublevskių bibliotekos sienos.
Kraštutinių dešiniųjų organizacijos visame pasaulyje stengiasi viešai nedemonstruoti neapykantos kitataučiams ar LGBT bendruomenei ir radikalią retoriką dangsto kalbomis apie žodžio laisvę.
Anksčiau, sekmadienio rytą, Vilniuje vyko kita jaunimo eisena „Valstybingumo keliu“, kuri driekėsi nuo Katedros aikštės iki Rasų kapinių. Į šį renginį susirinko kiek daugiau nei 2 tūkst. žmonių.
Deglai – rasinės neapykantos simbolis
Vienas įtakingiausių centro kairiųjų socialdemokratų, Algirdas Sysas, 15min teigė, kad jam tokių eitynių su deglais idėja nepriimtina.
„Tokie maršai man visada asocijuojasi su ne pačiais geriausiais dalykais. Jei Baltijos kelyje būtume stovėję ne susikibę rankomis, o su fakelais, neaišku, kaip šiandien gyventume.
Organizatoriai prisidengia patriotizmu, bet eitynės su deglais visada baigdavosi didelėmis nelaimėmis. O mes tai užmirštame. Tokiais žygiais visuomenė provokuojama, o ne vienijama“, – tvirtino A.Sysas.
Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai portalui pranešė, kad nuo komentarų apie eitynes „šįkart susilaikysime“. Tiesa, prieš dvejus metus partijos prezidiumas buvo kreipęsis į visus TS-LKD narius ir perspėjęs nedalyvauti „nacionalistinėse eitynėse“.
Su deglais viduramžiais žygiuodavo riaušininkai, o rasinės neapykantos šioms liepsnoms buvo įpūsta pirmoje XX a. pusėje, kai tokias eitynes ėmė rengti kukluksklanas JAV ir naciai Vokietijoje.
Ir šiandien Vakaruose į tokius maršus daugiausia renkasi baltųjų rasės pranašumo šalininkai.
Amerikoje plačiai nuskambėjo neonacių, skandavusių „Žydai mūsų nepakeis“, žygis Šarlotsvilio miestelyje, Estijoje eitynes kasmet organizuoja radikalių dešiniųjų Estijos konservatorių liaudies partija.
Šių metų herojus – K.Škirpa
„Deglų šviesos labiausiai reiks tam, kurio atminimo vietoje mūsų maršas sustos – pagrindiniam Birželio sukilimo ir Lietuvių Aktyvistų Fronto organizatoriui Kaziui Škirpai“, – prieš eitynes skelbė jų organizatoriai.
Pernai liepą Vilniuje K.Škirpos alėja buvo pervadinta į Trispalvės. Toks sprendimas priimtas dėl K.Škirpos atvirai deklaruotų antisemitinių pažiūrų, kurias šis diplomatas vėliau bandė nuslėpti.
„Artėjant išsilaisvinimo valandai iš sovietinio ir žydijos išnaudojimo reikia Lietuvoje sukelti tokią tvankią prieš žydus atmosferą, kad nė vienas žydas nedrįstų net minties prileisti, kad nepriklausomoje Lietuvoje jie turėtų bent minimalių teisių bei bendrai gyvenimo galimybių“, – 1941 metų kovą „Lietuvai išlaisvinti nurodymuose“ rašė K.Škirpa.
