„Tikimės, kad Kauno miesto savivaldybė atsižvelgs į Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus L.Mažylio indėlį į Lietuvos istoriją, taip pat Kaunui bei visai Lietuvai svarbią istorinio dokumento suradimo reikšmę“, – rašoma Kauno konservatorių paskelbtame siūlyme.
Vis dėlto, artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje turėtų būti svarstomas kiek kitoks pasiūlymas.
„Vakar išsiuntėme siūlymą dėl garbės piliečio vardo suteikimo L.Mažyliui, šiandien jau sušauktas Apdovanojimų tarybos posėdis ir nuspręsta garbės piliečio vardus suteikti J. ir Č. Norvaišoms, o L.Mažyliui – tik I laipsnio Santakos garbės ženklą“, – trečiadienį 15min teigė Kauno konservatorių atstovas, Kauno miesto savivaldybės tarybos narys Andrius Kupčinskas.
Pasak jo, balandžio 25 d. šis sprendimas bus teikiamas miesto tarybai. Kaip informuoja Kauno miesto savivaldybė, garbės ženklo įteikimas įvyks liepos 6-ąją, minint Lietuvos valstybės dieną.
Vis dėlto, Kauno valdžia neatsisako minties L.Mažyliui suteikti garbės piliečio vardo – tai ruošiamasi padaryti kitų metų vasario 16-ąją.
„Siūlome Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve Vasario 16 aktą suradusį profesorių Liudą Mažylį paskelbti Kauno miesto garbės piliečiu 2017 metų vasario 16-ąją. Būtų labai simboliška ir prasminga garbės piliečio vardo suteikimo ceremoniją surengti būtent tą dieną, tuo pačiu dedant visas pastangas, kad šimtmečio proga šis dokumentas būtų eksponuojamas Kaune“, – 15min teigė Kauno miesto savivaldybės Apdovanojimų komisijos pirmininkas Benjaminas Želvys.
Jis paaiškino ir tokio sprendimo, kodėl garbės piliečio vardas L.Mažyliui negali būti suteiktas artimiausiu metu, priežastis: „Kauno miesto Apdovanojimų komisija yra priėmusi sprendimą šiais metais Kauno miesto Garbės piliečiais paskelbti Česlovą ir Jūratę Norvaišas. Garbės piliečiu paskelbti žmonės nebegali gauti jokių Kauno miesto savivaldybės skiriamų apdovanojimų. Todėl dar prieš valstybės šimtmečio minėjimą norime L.Mažylio nuopelnus įvertinti pačiu aukščiausiu apdovanojimu – 1-ojo laipsnio Santakos garbės ženklu“.
Kovo pabaigoje VDU politologijos profesorius L.Mažylis Berlyno diplomatiniame archyve rado ranka rašytą Vasario 16-osios nutarimą lietuvių ir vokiečių kalbomis su 20 signatarų parašais. Lietuvos vadovai išsakė lūkestį, kad Vokietija jį perduos Lietuvai.
1918 metų vasario 16 dieną Lietuvos Taryba Vilniuje paskelbė atkurianti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje. Istorikai kelia prielaidas, kad 1918-ųjų vasario 16-ąją galėjo būti surašyti penki nutarimai – trys lietuvių kalba ir po vieną vokiečių bei rusų kalbomis. Kitų dokumentų buvimo vieta nėra žinoma.
