Penktadienį per EP narių Andriaus Kubiliaus, Rasos Juknevičienės ir L.Mažylio biure surengtus darbo pusryčius Berlyne Vasario 16-osios aktą suradęs profesorius užsiminė, kad artimiausiu metu galime sulaukti žinių apie dar vieną atradimą.
Išlaiko intrigą
Vėliau paklaustas apie tai, ko konkrečiai ieško, L.Mažylis sakė nieko negalintis pasakyti.
„Intrigą palaikau šimtu procentų. Tai tikrai nebus tokia bomba, kaip buvo 2017 metais. Važiuoju ieškoti įdomių dokumentų, žinodamas, kad anksčiau ar vėliau tikrai pavyks juos ten aptikti. Tie dokumentai niekuo nėra sensacingi, bet galima pasakyti, kad tai yra valstybei svarbūs dokumentai ir jie yra originalūs, autentiški, tik, pasakykime taip, primiršti“, – pasakojo jis.
Važiuoju ieškoti įdomių dokumentų, žinodamas, kad anksčiau ar vėliau tikrai pavyks juos ten aptikti.
Pasak L.Mažylio, jis yra susidaręs tų dokumentų paieškų planus laisvu nuo darbo EP metu.
„Ir artimiausiomis dienomis planuoju pirmąją savo išvyką“, – sakė jis.
L.Mažylis neatskleidė, kokio laikotarpio dokumentų ieškos. Profesorius neišdavė ir apie tai, iš kokios jie srities.
„Negaliu išduoti nieko. Supraskite, čia verslo planas. Jis dar kol kas yra neviešas, tik intriga. Aš skleidžiu intrigą, bet neatskleidžiu plano“, – šyptelėjo jis.
Aš skleidžiu intrigą, bet neatskleidžiu plano.
Kodėl ieškos būtent tų konkrečių dokumentų? L.Mažylis sakė, kad tai – irgi intriga.
„Aš to negaliu išduoti. Kai tik atsiras, iš karto bus atsakymas“, – tikino jis.
L.Mažylis aiškino, kad sunku pasakyti, kiek laiko archyve gali užtrukti minėtų mūsų valstybei svarbių dokumentų paieškos.
„Archyvams paprastai skiriama viena savaitė – penkios darbo dienos. Ieškojimo tempas iš anksto yra visiškai nežinomas ir neprognozuojamas. Čia jau labai sunku pasakyti. Kaip tik todėl nieko ir neišduodu iki galo“, – paslaptingas liko profesorius.
Sukunkuliavo ieškotojo azartas
Liepos pradžioje europarlamentaru tapęs L.Mažylis pasakojo, kad per pastarąjį pusmetį jis įsivažiavo į naują veiklą. Ji, kaip pabrėžė profesorius, reikalauja didelės koncentracijos, reikia daug mokytis.
„Na, bet dabar praėjo Kalėdų, Naujųjų metų šventės, pasijuto tam tikras atsipalaidavimas ir vėl sukunkuliavo toks grynai žmogiškas ieškotojo azartas. Jam pasidaviau ir šiemet jau bandysiu ištaikyti laiko ir tokiai veiklai“, – aiškino jis.
Vėl sukunkuliavo toks grynai žmogiškas ieškotojo azartas.
Surado per kelias dienas
Ranka rašytą nutarimą dėl nepriklausomos valstybės atkūrimo lietuvių ir vokiečių kalbomis su 20 signatarų parašais jis surado Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve.
L.Mažylis prisiminė, kad tąsyk kai kas kalbėjo, jog Lietuvos Nepriklausomybės Akto radimas buvo netikėta, neplanuota sėkmė.
„Aš manau, kad sėkmė buvo grįsta tuo, jog aš tikėjau, kad rasiu, todėl ir radau. Na, o tikroji sėkmė tai buvo tempas“, – galvoja jis.
Pasak L.Mažylio, Vasario 16-osios aktą jis rado per dvi su puse dienos.
„Nes čia tai jau tikrai supuolimas ir atsitiktinumas, kad pavyko bakstelti ir iš karto pataikyti į tą lentyną“, – teigė profesorius.
L.Mažylis pasakojo, kad po Lietuvos Nepriklausomybės Akto atradimo jis aplankė daugybę, ne mažiau kaip dešimt, archyvų.
„Jau tada galėjau pajausti, koks yra tikrasis archyvinio darbo paieškų tempas. Surasta daugybė įdomios medžiagos, aš apie tai esu pasakojęs ir daugybėje paskaitų, ir televizijos laidose. Reikia prisiminti ir 1917 metų gruodžio 11-osios dokumentą, kuris, tarp kitko, atsirado 20 minučių anksčiau negu 1918 metų Vasario 16-osios dokumentas. O po to nepaprastai įdomių dokumentų, kur dar toli gražu ne viskas yra apdorota, susijusių su karaliaus Mindaugo II, tai yra Vilhelmo fon Uracho, laiškais ir jo asmeniniu archyvu Štutgarte, – pasakojo profesorius. – Daug kitų įdomių dalykų yra pavykę surasti. Kai kuriuos iš jų, kadangi vykdėme projektą, aš skelbiau ir su bendradarbe Rasa Zozaite leidiniuose, ir keletą mokslinių straipsnių parašėme, ir konferencijose dalyvavome. Tų radinių būta. Jie, aišku, tokios sensacijos nesukėlė, kaip tas pagrindinio dokumento atsiradimas“.
Tų radinių būta. Jie, aišku, tokios sensacijos nesukėlė, kaip tas pagrindinio dokumento atsiradimas.
Aktas laikinai sugrįžo namo
Užpernai minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį Vasario 16-osios aktas laikinai sugrįžo į mūsų šalį.
Lietuva ir Vokietija sutarė, kad aktas nuo 2018 metų sausio Lietuvai perduotas ilgiausiai penkeriems metams, dokumento saugojimą pratęsiant kas metus.
Kol kas jis eksponuojamas Signatarų namuose Vilniuje. Tačiau susitarimas numato, kad 2022 metais dokumentas galėtų būti eksponuojamas Kaune.
Daktaro Jono Basanavičiaus pirmininkaujama Lietuvos Taryba Nepriklausomybės Aktą pasirašė 1918 metų vasario 16 dieną Vilniuje.
Istorikai mano, kad tądien galėjo būti pasirašyti keli dokumentai, kitų buvimo vieta nėra žinoma.
