Praėjusią savaitę LRT televizijai paskelbė, kad mašinraštį Vatikano slaptajame archyve rado mokslininkas Darius Antanavičius.
Tačiau monsinjoras Rolandas Makrickas teigia, kad Antano Smetonos, Jono Vileišio, Jurgio Šaulio ir Justino Staugaičio pasirašytą dokumentą jis pats rado ir tai paskelbė 2004 metais, o knygoje publikavo 2006 metais.
Savo „Facebook“ paskyroje monsinjoras rašo: „Sveikintinos Lietuvos istorikų bei savo šalies istoriją besidominčių žmonių pastangos ieškoti istorinių šaltinių įvairių pasaulio valstybių archyvuose, tačiau norisi pastebėti, kad anksčiau minėti dokumentai Vatikano slaptojo archyvo (ASV) fonduose jau buvo rasti ir apie paskelbta 2004 m., o 2006 m. jie buvo publikuoti ketvirtajame tome Chiesa e Storia (liet. Bažnyčia ir Istorija) istorinių knygų serijoje Romoje (ISBN 88-7367-052-0).
Jau 2002–2004 metais, rengiant Bažnyčios istorijos daktaro disertaciją Romos popiežiškajame Šv. Grigaliaus universitete, teko išsamiai analizuoti Lietuvos Valstybės atkūrimo istorijos laikotarpį (1915–1919) minėtame Vatikano archyve. Po disertacijos gynimo dar kelis metus paskyriau šio ypatingojo fondo studijoms. 2006 metais Romos liturginių bei istorinių studijų leidykla publikavo mano parengtą monogramą „Šventasis Sostas ir Lietuva. Lietuvos Valstybės atsikūrimas pagal Apaštalinės Nunciatūros Miunchene Bavarijoje dokumentus (1915-1919)“ (it. Santa Sede e Lituania. Rinascita dello Stato lituano nei documenti dellˋarchivio della Nunziatura Apostolica di Monaco di Baviera (1915-1919).
Šį leidinį, italų kalba, galima rasti ir Lietuvos Nacionalinėje Martyno Mažvydo Bibliotekoje Vilniuje.
Humanitarinių mokslų daktaro, vyresniojo mokslo darbuotojo Dariaus Antanavičiaus minimi dokumentai kartu su daugybe kitų (iš viso 560 dokumentų) yra publikuoti minėtoje knygoje (žr. pp. 563-564 (Dok. Nr. 287) bei p. 526 (Dok. Nr. 257). Verta paminėti, kad Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto tekstas vokiečių kalba (Nr. 257) yra spausdinimo mašinėle atspausdintas dokumentas be signatarų parašų.
Antrasis dokumentas (Nr. 287) yra Lietuvos Tarybos kreipimasis į Apaštalinį Nuncijų Miunchene, Arkivysk. Eugenio Pacelli (3 lapai) pasirašytas Lietuvos Tarybos Pirmininko A. Smetonos bei trijų Lietuvos Tarybos delegacijos Berlyne narių: dr. J. Šaulio, J. Staugaičio bei J. Vileišio. Laiške prašoma, kad Šventasis Sostas pripažintų Lietuvos Valstybę pagal 1917 m. gruodžio 11 d. Nepriklausomybės paskelbimo aktą.
Vatikano slaptojo archyvo Prefektūros sekretorius dr. Marco Grilli, š. m. gruodžio 23 d. atsakydamas į mano el. laišką patvirtino, kad dr. Dariaus Antanavičiaus neseniai analizuoti ir paskelbti dokumentai yra tie patys, kurie jau buvo publikuoti 2006 m. istorinėje monogramoje Santa Sede e Lituania. Rinascita dello Stato lituano nei documenti dellˋarchivio della Nunziatura Apostolica di Monaco di Baviera (1915-1919).
Minėtame veikale galima rasti Vatikano slaptojo archyvo saugomos gausybės įvairiaus pobūdžio dokumentų (asmeninių bei diplomatinių laiškų, memorandumų, ataskaitų, protokolų) apie šiuos Lietuvos valstybės atsikūrimą įtakojusius įvykius XX a. pražioje, kurių negalima rasti kituose archyvuose, tame tarpe ir Lietuvos:
- Šventojo Sosto parama Lietuvai. Nukentėjusiems nuo pirmojo pasaulinio karo Lietuvos žmonėms Popiežiaus Benedikto XV paskelbta rinkleva Lietuvai viso pasaulio bažnyčiose (1917 m. vasario 10 d.) ne vien prisidėjo prie materialinio atsikūriančios šalies žmonių buities palengvinimo bei sustiprino besikūriančias jos institucijas, bet ir pirmą kartą visame pasaulyje pagarsino Lietuvos vardą. Už šį išskirtinį Popiežiaus dėmesį, Lietuvos Tarybos pirmininkas A. Smetona laišku 1917 m. lapkrityje padėkojo Pontifikui.
- Sudėtingą lenkų bei lietuvių santykių raidą Vilniuje XX a. pradžioje. Ypač reikšmingi Vatikano archyve esantys lenkų bei lietuvių memorandumai. Kaimyninių tautų (vokiečių, lenkų, rusų) atstovų bei visuomenės veikėjų požiūrį į beatsikūriančią Lietuvos valstybę. Dokumentai, be visai nepriklausomos Lietuvos valstybės susikūrimo, atskleidžia ir dar kitus tris pagrindinius tuo metų svarstomus Lietuvos valstybės galimus atsikūrimo modelius: unija su Lenkija, unija su Vokietija, Lietuvos ir Rutėnijos bendra sąjunga.
- Lietuvos Tarybos veikla. Gausu dokumentų liūdijančių reguliarų Lietuvos politikų susirašinėjimą su Romos kurija pačiais svarbiausiais klausimais (1917 m. gruodžio 11 d. bei 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės paskelbimas, Lietuvos valstybės pripažinimo klausymas, vokiečių kilmės Barono Wilhelm von Urach išrinkimas Lietuvos karaliumi). Archyve yra ir minet išringtojo Lietuvos monarcho laiškai Popiežiui. Šaltiniai liūdija apie įpatingą tarpininkavimo svarbą su Vokietijos valdžia bei Popiežiaus Benedikto XV atstovu Miunchene anuo metu turėjusio Vokietijos Krikščionių Demokratų partijos nario, Reichstago deputato bei Valstybės Secretoriaus, Dr. Matthias Erzberger nuveiktus darbus besikuriančiai Lietuvos valstybei.
- Katalikų Bažnyčios Lietuvoje padėtis bei reikšmingos permainos. Vilniaus Apaštalinio administratoriaus, Vysk. Mykolo Kazimiero Michalkiewicz atsistatidinimo peripetijos bei naujų vyskupų skyrimas Vilniaus vyskupijoje, Vyskupo pagelbininko bei Generalvikaro paskyrimas Žemaičių vyskupijoje, Seinų seminarijos atidarymas. Vokietijos okupacinės valdžios Lietuvoje pastangos perimti ius nominandi privilegiją vyskupų skyrimo procese“.
Monsinjoras teigia, kad šie svarbūs Vatikano slaptojo archyvo dokumentai gali ne tik paaiškinti bei papildyti kai kuriuos svarbius Lietuvos valstybės atsikūrimo procesus bei įvykius bet ir praturtinti jos istoriografiją naujais faktais.
Jis rašo: „Lietuvos valstybės šimtmečio jubiliejaus šviesoje derėtų sutelkti bentras istorikų ir tyrinėtojų pastangas atkūriant kuo objektivesni bei visapusišką istorinį Nepriklausomybės laikotarpio naratyvą nepasiduodant tik vieno, nors ir labai svarbaus, dokumento radybų aistrai.“
Nepriklausomybės aktą 1918 metais Vilniuje pasirašė Lietuvos Taryba. Istorikai mano, kad tądien galėjo būti pasirašyti keli dokumentai. Vieną jų šių metų kovą Berlyno diplomatiniame archyve rado profesorius Liudas Mažylis, jis buvo parašytas ranka.
