Šiandien grupių kontrolės ir prevenciniai veiksmai vykdomi VDI Vilniaus ir Kauno skyrių aptarnaujamose teritorijose. Šių grupių tikslas – bendradarbiaujant su Neteisėtos veiklos priežiūros skyriumi nustatyti priverstinio darbo atvejus ir imtis atitinkamų prevencijos priemonių tokiems atvejams užkardyti.
„Jau nuo 2020 metų, siekdami plėsti savo žinias prekybos žmonėmis ir priverstinio darbo srityje, bendradarbiavome su nevyriausybinėmis organizacijomis ir policijos pareigūnais. Dalyvavome bendruose mokymuose. Keičiamės informacija ir patirtimi, konsultuojame vieni kitus. Vilniuje sukurta pilotinė grupė nustatė ne vieną galimą prekybos žmonėmis priverstiniam darbui atvejį ir perdavė informaciją ikiteisminio tyrimo institucijai.
Iki Vilniaus grupės įsteigimo, t. y. 2019–2020 m., nebuvo perduota nė vienas atvejis dėl galimos prekybos žmonėmis. Atsižvelgiant į gerąją praktiką Vilniaus skyriuje ir susiklosčiusią padėtį dėl karo Ukrainoje bei padidėjusį įdarbinamų užsieniečių skaičių, buvo nuspręsta įsteigti analogišką specializuotą grupę VDI Kauno teritoriniame skyriuje“, – komentuoja VDI Neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus patarėjas Gediminas Noreika.
Kodėl įkurtos priverstinio darbo grupės
Specializuotos kontrolės ir prevencijos prekybos žmonėmis priverstiniam darbui ekspertų grupės suburtos nustatytiems galimiems priverstinio darbo atvejams išanalizuoti, informacijai kaupti ir sisteminti, įrodymams rinkti, vėliau visą surinktą medžiagą perduodant ikiteisminio tyrimo institucijoms.
Kaip apibūdinamas priverstinis darbas
Priverstinis darbas – tai bet koks darbas, paslaugos, įskaitant priverstinį elgetavimą, kurį prekybos žmonėmis auka verčiama dirbti prieš jos valią, t. y. panaudojant fizinį smurtą ar grasinimus arba kitaip atimant galimybę priešintis, arba pasinaudojant nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudojant apgaulę, arba priimant ar sumokant pinigus, arba gaunant ar suteikiant kitokią naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį.
Oficialūs duomenys gali būti netikslūs
Neretai asmenys išnaudojami ir verčiami dirbti be užmokesčio, socialinių garantijų, tinkamų darbo ir apgyvendinimo sąlygų, tačiau užfiksuoti tokias situacijas gana sudėtinga. VDI duomenys rodo, kad per metus oficialiai užfiksuojama vos keletas tokių atvejų, visgi realybėje statistika gali būti absoliučiai kontroversiška.
Kokie žmonės dažniausiai dirba priverstinį darbą Lietuvoje
Atsižvelgiant į vietos situaciją, priverstinį darbą Lietuvoje dažniausiai dirba šalies kalbos nemokantys ir įstatymų nežinantys asmenys iš trečiųjų šalių. Tokie žmonės nežino, kaip elgtis patekus į panašias situacijas, į ką kreiptis pagalbos. Jie paprastai patiria darbdavio spaudimą ir grasinimus, taigi bijo prasitarti, neieško pagalbos. Tiesa, rečiau, bet pasitaiko, kad yra išnaudojami ir Lietuvos piliečiai, kurie dirba tik už suteiktą gyvenamąjį plotą ir maistą.
Kaip dažniausiai išaiškėja priverstinio darbo atvejai
Apie priverstinio darbo atvejus dažniausiai praneša nevyriausybinės organizacijos, viena jų – Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centras (KOPŽI). Žmonės paprastai pirmiausia kreipiasi į organizaciją, o tada informacija perduodama mums, VDI. Pasitaiko ir tiesioginių kreipimųsi, kai žmonės, pastebėję įtartinas situacijas, susisiekia tiesiogiai. Tiesa, tokios bylos dažnai – sudėtinės, t. y. apima kelių rūšių nusikalstamas veikas, taigi jos tiriamos pasitelkiant kitas ikiteisminio tyrimo institucijas.
Kur kreiptis, nukentėjus nuo prekybos žmonėmis
Nacionalinė asociacija prieš prekybą žmonėmis, vienijanti pagrindines šalies nevyriausybines organizacijas, teikiančias socialinę pagalbą prekybos žmonėmis aukoms, įsteigė visą parą veikiančią pagalbos telefonu liniją pranešimams apie prekybos žmonėmis atvejus ir (arba) aukas. Linijos numeris + 370 616 91 119. Konsultacijos telefonu teikiamos lietuvių, anglų ir rusų kalbomis visą parą, 7 dienas per savaitę.
Galite susisiekti su artimiausiu teritoriniu VDI skyriumi arba VDI administracija tel. (8 5) 213 9768 arba el. paštu priverstinisdarbas@vdi.lt. Taip pat galite kreiptis į teisėsaugos instituciją (policiją) arba į Lietuvos kriminalinės policijos biuro skyrių tel. (8 5) 271 9901 arba el. paštu prekybazmonemis@policija.lt.