„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2020 10 07

VDU docentė dr. J.Imbrasaitė: „Dalyvavimas rinkimuose užtikrina demokratijos gyvybingumą“

„Laisvi rinkimai – viena svarbiausių demokratijos sąlygų, nes rinkimų metu piliečiai turi galimybę taikiu būdu pakeisti politikus, kurie, jų nuomone, netinkamai atstovauja jų interesams, kitais – jiems labiau priimtinais – asmenimis“, – pabrėžia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros docentė dr. Jūratė Imbrasaitė.
Išankstinis balsavimas automobiliu
Išankstinis balsavimas automobiliu / Valdo Kopūsto / 15min nuotr.

Nemaža dalis lietuvių apie demokratiją ir jos kainą susimąstė šiemet, prasidėjus įvykiams Baltarusijoje. Mūsų kaimynai kovoja už laisvę balsuoti ir rinkti tokią valdžią, kokios nori. O mes turėdami tokią teisę dažnai nepasinaudojame ja, pavyzdžiui, nusprendžiame neiti balsuoti.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Baltarusija
AFP/„Scanpix“ nuotr./Baltarusija

„Jeigu mes neisime į rinkimus, mūsų atstovų nebus naujame Seime ir mūsų problemos bus paprasčiausiai ignoruojamos. Kuo aktyviau balsuojame, tuo rimčiau žiūrima į mūsų problemas. Be to, dalyvavimas rinkimuose užtikrina demokratijos gyvybingumą. Kuo daugiau mes dalyvaujame demokratijoje ir reiškiame savo nuomones, tuo daugiau demokratijos turime“, – kalbėjo VDU Sociologijos katedros docentė.

Domėtis politika jaunus žmones labiausiai skatina šeimos pavyzdys

Apklausos rodo, kad jaunimas yra ta rinkėjų grupė, kuri mažiausiai įsitraukia į rinkimus, nors apskritai demokratiją vertina, didžiuojasi gyvendami nepriklausomoje šalyje. Vis dėlto kalbant apie rinkimus iš esmės Seimą mums visiems išrenka vidutinio ir vyresnio amžiaus gyventojai. Kodėl taip yra? Ką reikėtų daryti, kad situacija pasikeistų?

Pasak doc. dr. J.Imbrasaitės, jauni žmonės, skirtingai nuo vyresnio amžiaus, demokratiją Lietuvoje laiko savaime suprantamu dalyku. Rinkimuose paprastai dalyvauja tie, kurie labiau domisi politika ir jaučia galintys daryti poveikį politiniam procesui.

„Dažnai žmonės eina į rinkimus, nes balsavimą laiko savo pilietine pareiga. Tačiau jauni žmonės tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse labiau linkę užsiimti jiems įdomiomis veiklomis – dalyvavimas rinkimuose dažnai jiems yra saviraiškos dalykas, o ne pareiga.

Dalyvavimas rinkimuose jaunimui yra saviraiškos dalykas, o ne pareiga.

Europos socialinio tyrimo (2019 m.) duomenimis, Lietuvoje tik 1,6 proc. jaunų žmonių (18–29 m.) nurodė, kad labai domisi politika, 15,4 proc. – domisi politika, 52,1 proc. – nesidomi politika, 30,9 proc. – visiškai nesidomi politika. Palyginimui, Švedijoje 15,4 proc. jaunų žmonių (18–29 m.) nurodė, kad labai domisi politika, 53,1 proc. – domisi politika, 27 proc. – nesidomi politika, 4,6 proc. – visiškai nesidomi politika. Skaičiai pakankamai iškalbingi. Žinoma, nereikėtų absoliutinti vienos apklausos duomenų, tačiau, manau, kad yra apie ką pagalvoti“, – kalbėjo VDU mokslininkė.

Šalys, kuriose jauni žmonės (18–29 m.) labiausiai domisi politika, yra Švedija, Suomija, Danija, Norvegija, Nyderlandai, Vokietija, o mažiausiai politika jaunimas domisi Bulgarijoje, Čekijoje, Kipre, Vengrijoje ir Rumunijoje.

Anot dr. J.Imbrasaitės, tyrimai atskleidžia, kad didžiulį poveikį jauno žmogaus domėjimuisi politika ir dalyvavimui rinkimuose turi šeima. „Jeigu šeimoje diskutuojamos politinės naujienos, tėvai domisi politika, balsuoja rinkimuose, labai didelė tikimybė, kad vaikai taip pat domėsis politika, dalyvaus rinkimuose ir turės panašias politines preferencijas kaip tėvai“, – teigė pašnekovė.

Tačiau ką daryti, jeigu tėvai nesidomi politinėmis ir visuomeninėmis naujienomis, nedalyvauja politinėse ir pilietinėse veiklose? Be šeimos, pasak sociologės, svarbų vaidmenį jauno žmogaus domėjimuisi politika turi mokykla, nevyriausybinės organizacijos, laisvalaikio klubai, politinės partijos – kitaip tariant, socialinė aplinka, kurioje svarbų vaidmenį turi draugai ir bendraamžiai.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Antroji išankstinio Seimo rinkimų balsavimo diena
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Antroji išankstinio Seimo rinkimų balsavimo diena

Užburtas ratas“: jaunimui politikai skiria mažiau dėmesio, nes jie nebalsuoja

„Jauni žmonės ne visada pasitiki elitu ir politikais, tačiau jie linkę aistringai išreikšti savo nuomonę ir pasisakyti apie konkrečias visuomenines problemas. Jauni žmonės jaučia, kad politinės partijos ir politikai ne visada domisi jų reikalais ir tai lemia mažesnį jaunų žmonių domėjimąsi politika. Išeina toks „užburtas ratas“ – jauni žmonės mažiau dalyvauja rinkimuose, todėl politinės partijos daugiau dėmesio skiria vidutinio ir vyresnio amžiaus rinkėjų problemoms. Kita vertus, kadangi politinės partijos daugiau dėmesio skiria vyresnio amžiaus rinkėjams, jauni žmonės ir neateina balsuoti, kitaip nedalyvauja politikoje“, – sakė VDU atstovė.

Ar jaunimo nedalyvavimo rinkimuose problema yra tik dalies politinių partijų komunikacijos problema? Pasak doc. dr. J.Imbrasaitės, didžiausia problema – kad visuomenėje gali išaugti žmonių grupė, gal net karta, kuri niekada nesidomėjo politika ir niekada nebalsavo rinkimuose.

„Jeigu jauni žmonės susiformuos nuomonę, kad rinkimai nieko nekeičia ir nėra veiksmingas būdas išreikšti savo nepasitenkinimą, jų nepasitenkinimas tik augs“, – pažymėjo pašnekovė.

Dalyvavimas rinkimuose jauniems žmonėms gali suteikti stiprų politinį balsą ir galimybę, kad jiems aktualūs klausimai būtų sprendžiami.

Dalyvavimas politikoje – išugdomas įprotis

Jos teigimu, dalyvavimą rinkimuose galima laikyti įpročiu. Užsienio šalyse atlikti tyrimai atskleidžia, kad jaunų žmonių įprotis eiti į rinkimus ir balsuoti už konkrečią partiją paprastai susiformuoja sudalyvavus trijuose pirmuose rinkimuose, skaičiuojant nuo balsavimo teisės įgijimo. „Todėl labai svarbu, kad jaunas žmogus nueitų į rinkimus ir pasinaudotų jam suteikta rinkimų teise per pirmus rinkimus. Simbolinė ceremonija (LR Konstitucijos knygos įteikimas, pasveikinimas ir pan.) nuteikia smagiai ir motyvuoja dalyvauti rinkimuose.

Pasveikinti ir pradžiuginti jaunus žmones dėl to, kad atėjo pirmą kartą balsuoti rinkimuose, manau, yra svarbiau, negu juos kaltinti, kad neatėjo į rinkimus. Kita vertus, žiūrint iš ilgalaikės perspektyvos, politinės partijos turėtų atkreipti dėmesį, kad jauni žmonės dažnai neturi susiformavusios nuomonės, už kurią politinę partiją balsuoti, todėl orientacija į jaunus žmones ir jų problemas, galėtų ateityje papildyti partijos šalininkų gretas“, – atkreipė dėmesį VDU Sociologijos katedros docentė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Prasideda išankstinis balsavimas Seimo rinkimuose
Luko Balandžio / 15min nuotr./Prasideda išankstinis balsavimas Seimo rinkimuose

Kodėl svarbu domėtis politika?

Pašnekovė atkreipė dėmesį ir į dar vieną svarbų aspektą: dalyvauti rinkimuose svarbu, tačiau ne ką mažiau svarbu ir po rinkimų domėtis politika bei kontroliuoti politikus dirbant organizacijose, politinėse partijose ir protestuojant.

„Politinių mokslų atstovai paprastai naudoja elitinės demokratijos ir dalyvaujančios demokratijos sąvokas. Elitinės demokratijos atveju, piliečių vaidmuo valstybės valdyme apsiriboja tik dalyvavimu rinkimuose. Rinkimų kampanijos metu politinės partijos konkuruoja dėl rinkėjų balsų pateikdamos savo programas, kurias reklamuoja panašiai kaip verslo atstovai savo prekes ar paslaugas. Rinkėjas renkasi patraukliausius politinių partijų ir jų konkrečių atstovų pasiūlymus, dalyvaudamas rinkimuose deleguoja savo balsą konkrečiam kandidatui, kuris atstovauja rinkėjo interesams iki kitų rinkimų. Pagrindinis elitinės demokratijos požiūrio atstovų argumentas yra tas, kad žmonės nesidomi politika, neturi pakankamai žinių apie politinę sistemą, politikų ir valstybės tarnautojų įgaliojimus ir t.t.“, – kalbėjo doc. dr. J.Imbrasaitė.

Tuo metu dalyvaujančios demokratijos atveju piliečiai ne tik balsuoja per rinkimus, bet ir aktyviai domisi politika, dalyvauja organizacijose, politinėse partijose, protesto akcijose, boikotuose, diskutuoja ir dalijasi politinio ar visuomeninio pobūdžio informacija internete.

„Pagrindinis dalyvaujančios demokratijos požiūrio atstovų argumentas yra tas, kad piliečių dalyvavimas savaime yra vertybė, nes dalyvaudami žmonės įgyja daugiau žinių apie demokratinę sistemą ir kaip pasiekti savo tikslų teisėtais būdais. Be to, išauga pasitikėjimas savo jėgomis ir galimybėmis daryti poveikį politikams, o tai suteikia eiliniams žmonėms daugiau optimizmo bei stiprina pasitenkinimo savo gyvenimu jausmą“, – kalbėjo pašnekovė ir pateikė Kolumbijos universiteto žurnalistikos mokyklos žurnalistikos profesoriaus ir sociologijos katedros docento Michaelo S.Schudsono teoriją. Pasak M.S.Schudsono, būti piliečiu šiais laikais yra daug sudėtingiau negu prieš šimtą metų. Technologinė pažanga, internetas pakeitė mūsų gyvenimus ir šiuolaikinis pilietis susiduria su didžiuliais informacijos apie politinį procesą srautais. Būti piliečiu šiuolaikinėse visuomenėse reiškia dieną ir naktį sekti politinius procesus. Todėl šiuolaikiniai piliečiai dažniausiai „stebintys ir kontroliuojantys“, t.y. domisi politika ir seka politinius įvykius, jaučiasi galintys apginti savo reikalavimus ir daryti poveikį politikams, tačiau politiniuose veiksmuose dalyvauja, t.y. kontroliuoja politikus, tik tais atvejais, kai mano, kad yra būtina ir neišvengiama.

„Stebintis ir kontroliuojantis pilietis, anot M.S.Schudsono, panašus į tėvus, stebinčius baseine besimaudantį vaiką: tėvai iš toli stebi vaiko žaidimus baseine, tačiau įsikiša į vaiko veiklas tik tuo atveju, kai mato, kad vaiko žaidimai gali sukelti pavojų vaikui. Stebintis ir kontroliuojantis pilietis ne visada dalyvaus rinkimuose, tačiau jis bus linkęs dalyvauti trumpalaikėse akcijose, teisėtuose protesto veiksmuose“, – sakė doc. dr. J.Imbrasaitė.

Pasak jos, kalbant apie Lietuvą ir jos rinkėjus, remiantis Europos socialinės apklausos duomenimis (2019 m.), galima teigti, kad nedalyvavusius paskutiniuose nacionaliniuose rinkimuose būtų galima suskirstyti į dvi grupes: nusišalinę nuo politikos (83,7 proc.) ir protestuotojai (16,3 proc.). Nuo politikos nusišalinusi grupė mažai domisi politika arba iš viso nesidomi, nepasitiki savo žiniomis ir galimybėmis apginti savo reikalavimus valdžios institucijose, nemano, kad politikai kreipia dėmesį į jų nuomonę, todėl visiškai nedalyvauja politiniame gyvenime. Ši grupė, palyginti su protestuojančiais, skiriasi žemesnėmis pajamomis, žemesniu išsilavinimu, žemesniu pasitenkinimo gyvenimu lygiu, tačiau tarp jų yra žmonių su aukštuoju išsilavinimu ir vidutinėmis bei didelėmis pajamomis.

„Remiantis Europos socialinės apklausos duomenimis, galima sakyti, kad apie 30 proc. visų Lietuvos rinkėjų yra nusišalinę nuo politikos, t.y. nesidomi arba mažai domisi politika, nesijaučia galintys daryti poveikį politiniam procesui ir nedalyvauja rinkimuose bei kitose pilietinės veiklos formose. Apie 6–7 proc. visų Lietuvos rinkėjų yra „protestuotojai“, kurie nedalyvauja rinkimuose, tačiau gana aktyviai reiškia nuomonę socialiniuose tinkluose, pasirašo peticijas, dalyvauja protesto akcijose ir boikotuose – kitaip tariant, turi panašumų su stebinčiu ir kontroliuojančio piliečio tipu.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs