15min pirmadienį skelbė, kad LEU ir VDU jungimosi plane numatytas lėšų poreikis – 53,95 mln. eurų.
Komentuodamas norą išleisti milžiniškas sumas J.Augutis 15min aiškino, esą tokios lėšos buvo suplanuotos anksčiau.
Pasak jo, derinant universitetų jungimo klausimą dar su praėjusios kadencijos politikais, universitetų paprašyta parengti planą, kuriame viskas būtų detaliai išdėstyta.
Rektoriaus teigimu, taip ir buvo padaryta.
„Ten iš tikrųjų buvo suma 53,9 mln. eurų, bet tai buvo platus jungimosi ir mokytojų rengimo sistemos atkūrimas, doktorantų išsiuntimas. Beje, nei senoji ŠMM vadovybė, nei naujoji į tą planą nekreipė jokio dėmesio, nereagavo. Ne tik kad neapsvarstė, bet ir nepasivargino ką nors parašyti, jokios nuomonės, nei teigiamos, nei neigiamos, – pasakojo jis. – Mes, supratę, kad valstybė šiuo dalyku nesidomi, nutarėme, kad jungimąsi darysime siauresnį, savo universitetų jėgomis (…) Bet jau lokaliau, o kitas dalis gal perims kiti universitetai.“
J.Augutis pridūrė, kad biudžetas liko paprastas, o jungimui jokių pinigų universitetai esą neprašo.
„Mes ne tik kad neprašome, mes sutaupome“, – pabrėžė pašnekovas.
Rektorius sakė, esą pradžioje, kai bus mažinamas darbuotojų skaičius, reikės nedidelės investicijos – apie 4 mln. eurų, išeitinėms kompensacijoms, sistemų sujungimui.
„Kad pinigų prašytume dėl to, kad susijungiame, mes nė kiek neprašome. Gerai būtų, kad nuramintumėt Lietuvą, kad tikrai nesugriausime, tikrai neatimsime iš švietimo sistemos penkiasdešimt milijonų ir viskas bus gerai“, – kalbėjo jis.
J.Augutis teigė, kad planas buvo parašytas toks, kad per kelerius metus pedagogų rengime būtų galima pasiekti Estijos lygį.
„Bet kadangi ŠMM kažkaip neprisidėjo prie šito, nepalaikė, mes taip suprantam – nors negavom jokio atsakymo, nei teigiamo, nei neigiamo, tai perėjome į kitą planą“, – sakė jis.
Planą su 54 mln. eurų poreikiu pateikė kaip pertvarkos pasiūlymą
Tačiau tarp ŠMM svetainėje patalpintų universitetų siūlymų, kaip reikėtų vykdyti aukštojo mokslo pertvarką, guli LEU ir VDU pasiūlymas.
Paskutinė diena, kada aukštosios mokyklos galėjo pateikti siūlymus, buvo vasario 20-oji.
Jokių papildomų dokumentų apie kitą planą su mažesniais kaštais čia nėra, tad LEU ir VDU pasiūlymas yra tas dokumentas, kurį svarsto ŠMM sudaryta darbo grupė, sprendžianti dėl aukštųjų mokyklų jungimo.
Jame – tie patys, 15min paskelbti skaičiai: iš viso reorganizacijai reikalingos lėšos – 53,9 mln. eurų, galimi finansavimo šaltiniai: pastatų pardavimas – apie 10,4 mln. eurų, ES struktūrinių fondų lėšos 2014–2020 m. periodui, valstybės investicijų programos lėšos, nuosavos lėšos ir kiti finansavimo šaltiniai – 43 531 634 eurai.
J.Augutis nemato ko laukti
LEU ir VDU nelaukia, ką apie jų numatomas jungtuves galvoja švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės sudaryta darbo grupė.
Trečiadienį Seimo Švietimo ir mokslo komitetas (ŠMK) svarstys abiejų universitetų jungimąsi.
Kur čia skubotai, mes dvejus metus dirbame prie šio projekto.
Paklaustas, kodėl nuspręsta nelaukti darbo grupės pasiūlymų, J.Augutis nesutiko, kad jungimasis vyksta skubotai: „Kur čia skubotai, mes dvejus metus dirbame prie šio projekto. Jis turėjo būti užbaigtas pernai, bet kadangi, žinote – su politika, tai daugiau jos, tai mažiau, taip ir nepabaigiame to proceso. Jis kaip tik yra atsiliekantis, o ne skubinamas.“
J.Augutis pridūrė, kad LEU ir VDU jungimasis nieko bendro neturi su ŠMM rengiamu planu.
„Tai yra senas reikalas, bendruomenės yra apsisprendusios, sutarusios. Sakyčiau, vėluojame mes su tuo projektu“, – teigė rektorius.
Ministrė: LEU ir VDU neturėtų skubėti
Ministrė J.Petrauskienė mano, kad LEU ir VDU jungtuvės šiuo metu neturėtų vykti – jos teigimu, reikėtų palaukti, kol išvadas pateiks dėl šalies mokslo ir studijų institucijų tinklo diskutuojanti premjero sudaryta darbo grupė.
„Manyčiau, kad šiame etape tikrai derėtų susilaikyti nuo konkretaus vertinimo, nes yra svarbu, kokia yra užtikrinama kokybė, ar ta jungtis kuria papildomą kokybę ir kaip tą papildomą kokybę kuria. Šiandien yra pateiktas VDU ir LEU jungimosi projektas, kuris apima klasikinio universiteto kūrimą tarp dviejų miestų, mes tokį siūlymą nagrinėjame. Aš nemanau, kad reikėtų priimti vieną sprendimą anksčiau negu visus kitus“, – pirmadienį BNS sakė J.Petrauskienė.
Taip ji kalbėjo po minėtos premjero sudarytos darbo grupės, kuriai pati vadovauja, posėdžio.
„Mes tą aptarėme ir galiu pakartoti dar kartą mūsų poziciją – manome, kad tikslinga rengti bendrą mokslo ir studijų institucijų tinklo pertvarkos planą“, – sakė ministrė.
Darbo grupė, kuri rengia valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo planą, anksčiau sutarė, kad Lietuvoje galėtų likti trijų tipų universitetinės aukštosios mokyklos: klasikinis plačios aprėpties universitetas, technologijos universitetas ir specializuota akademija. Pastarieji du tipai gali būti plačios aprėpties universiteto dalimi.
