Lietuvoje vedybų sutartys nėra itin populiarios: reta santuoką planuojanti ar susituokusi pora galvoja apie tai, kaip reikėtų paskirstyti savo turtines teises ir pareigas gyvenant šeimoje, taip pat tuo atveju, jei santuoka iširtų. Tačiau suprantančių, kad vedybų sutartis – ne išskaičiavimas ar blogas ženklas, o būdas išvengti galimų nemalonumų, kasmet daugėja.
Vedybų sutarties privalumai
Vis dar paplitęs įsitikinimas, kad vedybų sutartis naudinga tik tada, jei santuoka nutraukiama ir sutartyje nustatomas turto padalijimo būdas bei tvarka. Dėl šios priežasties dažnai vengiama sudaryti vedybų sutartį tikint, kad pasirašytas dokumentas gali nulemti nesėkmingą santykių baigtį.
Vedybų sutartis – nutrūksiančios santuokos pranašas.
„Vedybų sutartis – nutrūksiančios santuokos pranašas,“ – šis mitas, nors dar ir labai dažnai sutinkamas, jau tampa atgyvena. Priimdami svarbiausius gyvenimo sprendimus žmonės labiau gilinasi į teisinius aspektus. Tai rodo kad ir nesparčiai, bet kasmet palaipsniui didėjantis sudaromų vedybų sutarčių skaičius“, – sako teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Pasirašydama vedybų sutartį pora numato tam tikrus įsipareigojimus ir teises ne tik nutraukus santuoką ar gyvenant atskirai, bet ir santuokos metu. Ypač tokia sutartis naudinga, kai sutuoktinių turtinė padėtis nevienoda ar vienas iš sutuoktinių verčiasi verslu, prisiimdamas tam tikrą riziką. Taip nutiko ir Sauliaus atveju: žlugus verslui nukentėjo visos šeimos interesai, nes nebuvo nustatyta turtinių įsipareigojimų.
„Nors įstatymas ir numato, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti, tačiau šias aplinkybes gali tekti įrodinėti, jei vedybų sutartis nebuvo sudaryta“, – pažymi teisingumo ministras.
Jei vedybų sutartis nesudaroma, taikomas įstatymu nustatytas sutuoktinių turtinis režimas – tai reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė: net ir kiekvieno sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis yra bendra nuosavybė. Vedybų sutartyje galima numatyti įvairius dalykus – tiek esamo, tiek būsimo turto teisinį režimą, teises ir pareigas, susijusias su turto tvarkymu, tarpusavio išlaikymu, dalyvavimu tenkinant šeimos reikmes ir darant išlaidas, bei kitus klausimus, susijusius su sutuoktinių tarpusavio turtiniais santykiais.
Vedybų sutartyje galima numatyti įvairius dalykus – tiek esamo, tiek būsimo turto teisinį režimą, teises ir pareigas, susijusias su turto tvarkymu.
Ko reikia norint ją sudaryti?
Sudaryti vedybinę sutartį apsisprendusi pora gali kreiptis į bet kurį notarų biurą. Abu asmenys privalo turėti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. O tai, kokių dokumentų dar gali prireikti papildomai, priklauso nuo sutartyje ketinamų minėti dalykų ar objektų.
„Jei ketinama sudaryti vedybinę sutartį santuokai jau įvykus, pas notarą būtina atsinešti santuokos liudijimą. Taip pat privalu turėti visus dokumentus susijusius su vedybinėje sutartyje ketinamais nurodyti objektais. Jei tai butas ar kitas nekilnojamas turtas, būtina pasirūpinti nuosavybe patvirtinančiais dokumentais“, – sako J. Bernatonis.
Sudarytos vedybų sutartys registruojamos valstybės įmonės Centrinės hipotekos įstaigos tvarkomame Vedybų sutarčių registre. Būtent tada jos įgauna juridinę galią ir gali būti panaudojamos prieš trečiuosius asmenis. Privalu žinoti, kad vedybinės sutarties įregistravimas – atlygintina paslauga, įkainota 7,24 Eur. Atlyginimas už sutarties pakeitimų įrašymą kiek mažesnis – 4,34 Eur. Per 2015 m. Vedybų sutarčių registre įregistruota 1 282 sutarčių, šiuo metu bendras Lietuvoje galiojančių vedybų sutarčių skaičius buvo 8 350.
Kada įsigalioja ir kaip nutraukti?
Sutuoktinių pasirašyta vedybinė sutartis įsigalioja iš karto ją pasirašius, jei sutartyje nėra numatyta kitaip. O prieš vedybas pasirašyta ikivedybinė sutartis įsigalioja būtent tada, kai sudaroma santuoka.
Ar vedybinės ir ikivedybinės sutartys yra amžinos?
„Tikrai ne. Panorėję nutraukti vedybinę sutartį abu sutuoktiniai turi atvykti pas notarą, o ketinant pakeisti jos nuostatus – kreiptis į teismą“, – pasakoja J. Bernatonis.
Vedybų sutartys iš Vedybų sutarčių registro išregistruojamos nutraukus santuoką, sutuoktiniui mirus ar nutraukus sutartį abiejų šalių sutikimu. Vedybinė sutartis gali būta nutraukta ir pripažinus ją negaliojančia, o tai gali padaryti tik teismas.
Daugiau informacijos apie Vedybų sutarčių registrą rasite Centrinės hipotekos įstaigos svetainėje.
Išsamiau apie neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą sužinokite spustelėję čia ar aplankę „Facebook“ paskyrą „Žinau savo teises“.