Jei tu esi žuvėdra ar varna, Palangoje lengvai išgyvensi. Paplūdimyje žmonės dažnai ko nors pribarsto arba išmeta į šiukšlių dėžes. Neblogai seksis, jei esi plėšrūnas.
Jei esi statistinis poilsiautojas, tai kurorto meniu tau yra net per didelis – cepelinai, šonkauliai, kotletai, kepsnys. O juk vis tiek tik cepelinų ir alaus užsukai – nėra ko čia blaškytis.
Jei turi jautrų skrandį, tuomet tas pats meniu tinka, tik kiekvieniems pietums prireiks poros tablečių virškinimui pagerinti.
Jei esi vegetaras, tuomet eik į prekybos centrą, nusipirk produktų, prieskonių, dujinę viryklę ir pasigamink, ko tik nori.
Yra dar kita išeitis – kiekvieną kartą eiti pietauti vis į kitą kavinę. Tikėtina, kad bent vienas tinkamas patiekalas su gana diskutuotina maistine verte tą dieną bus. Badu nemirsi, bet energijos teks semtis iš saulės.
Taip jau nutiko, kad pirmieji pietūs buvo Šventojoje, kavinėje „Du malūnai“. Suviliojo ant grotelių keptos daržovės. Iš tiesų skanu, bet padavėja nežinojo, kokių daržovių bus – ką jau įdės virtuvė, tas ir bus. Taip ir norisi atkirsti – kiek jau turėsiu, tiek sumokėsiu.
Taip jau sutapo, kad labai norėjosi picos. Taip jau gaunasi, kad klientas patenkintas, pasirinkęs vieną iš vieno. Patenkintas, kol neparagaus skanesnės picos kitur.
Jau kelinta diena Palangoje. Kasdien vyksta ne tik saulės, užuovėjos bet ir vitaminų paieškos. Kavinėje „Kablys“ pasiūlė į mėsainius nedėti mėsos. Tai būtų bulkutė su salota.
Kompanijoje atsirado principingų vegetarų, kurie ramia sąžine atidavė meniu – jei jau nieko neturite, tai man nieko ir neneškite.
Padavėja pasitaikė prijaučianti vegetarams, todėl dūrė pirštu į vieną šio to vertą patiekalą – risoto su grybais. Pora ne tokių principingų žmonių suviliojo.
Kitą kartą pietūs – „Express Pizza“. Ką gi turime vegetarams? Trijų sūrių pica! Taip jau sutapo, kad labai norėjosi picos. Taip jau gaunasi, kad klientas patenkintas, pasirinkęs vieną iš vieno. Patenkintas, kol neparagaus skanesnės picos kitur.
Plačiai besišypsantis padavėjas bandė įpiršti žuvies, bet vegetarai juk ne žuvėdros.
Šioks toks kultūrinis šokas ištiko kavinėje „Šilelis“. Nustebino trinta morkų-sūrio sriuba. Be galo skani, tačiau tai vėl kone vienintelis pilnavertis vegetariškas reikalas.
Tik velniškai kokybiškas. Plačiai besišypsantis padavėjas bandė įpiršti žuvies, bet vegetarai juk ne žuvėdros.
Beje, neaišku kelių sūrių pica čia turėjo gerokai daugiau sūrio, nei ankstesnėje įstaigoje. „Šilelis“ neturėjo kinkanų, tai šiek tiek uždėjo špinatų.
Paplojam rankomis už maisto kokybę, bet ar eiti pietauti čia antrą kartą? Būtų galima patikrinti, gal ką nors naujo sugalvojo? Ar tiesiog neverta virtuvės šefui keisti įpročius dėl vieno kito žolėdžio?
Kavinėje „Safari“ antradienio pavakarę vegetarams turėjo įtikti voveraitės su garnyru. „Vila Gražina“ turėjo makaronų su šviežių daržovių garnyru.
Kiek nustebino „Laukinių vakarų salūnas“, kurio kone visa aura rėkia – pigūs cepelinai! Jie turėjo pasirinkimą! Graikiškų salotų ar blynelių su varške? Tikėtina, kad teks valgyti prie nelabai kruopščiai nuvalyto stalo, ant spalvą pakeitusių fotelių.
Taip pat liko neaišku, kodėl padavėja pasiūlė atnešti sąskaitą, kai salotos dar neįpusėtos. Guodiesi, kad nepradėjo valyti stalo.
Taip pat liko neaišku, kodėl padavėja pasiūlė atnešti sąskaitą, kai salotos dar neįpusėtos. Guodiesi, kad nepradėjo valyti stalo. „Soriukas“, tačiau šioje vietoje diskusija apie arbatpinigius yra visiškai beprasmė.
Paplūdimyje iš automobilio iššoka pulkas jaunuolių su krepšiais ir ištirpsta kopose – mat tik čia žmonių yra. Visi slepiasi nuo vėjo ir gaudo retai paglostančią saulę.
Gal ką skanaus jie turi? Tik čeburekai. „Karšti čeburekai! Labai skanūs! Galiu duoti paragauti. Atleiskit, bet neturiu daug laiko kalbėti – atšals“, – greitakalbe išpyškina raumeningas įdegęs jaunuolis ir dingsta kopose.
Virš galvos stipriame vėjyje planiruoja kirai ir varnos. Kopų paviršiumi šiugžda visapaslepiančios baltos smiltys. Dėl ateities ramu, juk beveik visur galima prikišti skrandį bulvinių blynų ar lietinių su varške.
