Šiuo metu priklausomybės ligų gydymo paslaugos teikiamos penkiuose centruose. Ministerija numato, kad jie turėtų tapti vieno nacionalinio centro padaliniais. Pertvarkos metu numatoma optimizuoti buhalterijos, personalo valdymą, mažinti tokiuose centruose dirbančio aptarnaujančio personalo kiekį ir plėsti medikų pajėgas. Taip pat planuojama suvienodinti taikomus gydymo būdus. Žadama, kad keisis ir finansavimo modelis – daugiu būtų finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) ir mažiau iš biudžeto, bet bendrai finansavimas esą nebus esmingai didinamas.
„Tikimės, kad atlikus pertvarką turėsime geresnius rezultatus be esminių papildomų išlaidų“, – spaudos konferencijoje pirmadienį teigė viceministrė Gintarė Šakalytė.
Klaipėdos priklausomybės ligų centro direktorius Liudas Andrikis BNS sakė abejojantis, ar veiksminga pertvarka galima be papildomų resursų.
„Iš tikrųjų yra finansavimo trūkumas, jis aktualus pirmiausia dėl specialistų darbo užmokesčio, kas yra, manau, pati didžiausia problema, nes trūksta specialistų, o specialistai, kurie dirba, iš tikrųjų yra nusivylę ir tikisi iš naujos valdžios sprendimų“, – sakė L.Andrikis.
Jis taip pat teigė, jog užmojai centralizuoti įstaigas nėra nauji.
„Planas centralizuoti yra nuo 2012 metų, tai kažkaip nenustebino, dabar tik ieškoma būtų, kaip sistemiškai spręsti priklausomybių ligų klausimą. Džiugina, kad yra dėmesys rodomas ir ieškoma sprendimų, kaip optimizuoti, kaip gerinti tiek paslaugų kokybę, tiek jų prieinamumą“, – dėstė L.Andrikis.
Kaip nurodo SAM, Vilniaus priklausomybės ligų gydymo centras bus pertvarkomas į Priklausomybių gydymo ir reabilitacijos centrą, iš kurio bus koordinuoja likusių centrų Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje veikla. Vilniaus priklausomybės ligų centro vadovas Emilis Subata BNS irgi teigė, jog pertvarkai greičiausiai reikės resursų.
„Kiek aš žinau, pavyzdžiui, Klaipėdos priklausomybės ligų centre patalpos nėra geros, ir Panevėžyje nelabai tenkina patalpos, reikia galvoti, ar investuoti į esamą infrastruktūrą, ar spręsti dėl kėlimosi į kitas sveikatos priežiūros įstaigas, kur galbūt atsilaisvina viena kita lova stacionariniam gydymui. Su šiuo sprendimu ir bus siekiama pagerinti valdymą bei ieškoti optimalių išeičių. Gal iš tikrųjų ir reikės lėšų, jeigu tai yra pritaikymas kitos ligoninės patalpų priklausomybės ligų pacientų psichosocialinei reabilitacijai, bet gal ne kapitaliniam remontui, o einamajam“, – svarstė jis.
E.Subata mano, kad daugiau lėšų paslaugoms būtų galima gauti iš PSDF.
Anot jo, sutaupyti po pertvarkos bus galima bendrai valdant visų centrų buhalteriją, personalą, tuo metu galimybes mažinti techninį personalą sakė dar reikia analizuoti. Savo vadovaujamame centre jis sakė su mažesniu techniniu personalu neišsiverstų.
Ministerija dar sausį priklausomybės ligų centrams išsakė kritikos dėl neracionalios vadybos, didelio kiekio pagalbinių darbuotojų: valytojų, elektrikų, sandėlininkų, šaltkalvių, santechnikų, kiemsargių, maisto išdavėjų, ūkvedžių, vairuotojų ir pan. BNS kalbinti priklausomybių gydymo centrai tada sakė nemanantys, kad turi per daug pagalbinių darbuotojų – jų skaičių esą lemia nepritaikytos patalpos, padalinių išskaidymas per kelias vietas.
2017 metų biudžete šiems centrams buvo numatyta skirti papildomai 262 tūkst. eurų specialistų darbo užmokesčiui, tačiau finansavimas po kritikos dėl neracionalios vadybos atidėtas.
